Ką apie valdančiuosius mano Seimo opozicija ir kokių veiksmų turi imtis Lietuva ir Europos Sąjunga (ES), kad jaustųsi saugiau esant Rusijos pašonėje, TV3 Žinių „Dienos komentare“ – pokalbis su Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionys demokratai nariu, buvusiu krašto apsaugos ministru Audroniumi Ažubaliu.
Panašu, kad dabartinė nauja valdančioji koalicija pradėjo braškėti dar net nepradėjusi normaliai valdyti. Jeigu būtų mažumos vyriausybė, ar jūsų partija ją paremtų?
Mes ne vieną kartą sakėm, kad esminiuose klausimuose, kurie bus valstybinės reikšmės klausimai – saugumo ar finansų, biudžeto – mes visada paremsim. Ir mes tą siūlėm socialdemokratams. O ar būtų formaliai įteisinta mažumos vyriausybė tokiu atveju? Na, čia priklauso viskas labai daug, manau, ir nuo asmenybių. <...> Bet aš manau, kad esminiais klausimais tikrai paremtumėm.
Labai daug klausimų, aktualijų sukasi aplink krašto apsaugos dalykus. Jūsų vertinimu, mūsų dabartinė krašto apsaugos sistema yra pajėgi būti efektyvi ir realiai spręsti tas problemas, su kuriomis susiduriam?
Aš manau, pagal savo galimybes – taip, aš priverstas tikėti. Aš nesu tas sofos ekspertas, bet aš žinau, kiek skiriama pinigų, žinau, daugiau ar mažiau, kokios yra vystomos mūsų armijos koncepcijos. Ir aš tikiu jais, tikiu savo kariuomene, tikiu vadais.
Pasakė, ar Lietuva pasiruošusi atremti dronus
O ką jūs pasakytumėt apie pastarąjį atvejį – dronų ataką, kai dronai skrido į Lenkiją ir reakcija į šią ataką, kuri buvo vakaruose Europos Sąjungoj, Amerikoj – ar ta reakcija buvo adekvati?
Ji buvo tiek adekvati, kai NATO generalinis sekretorius pasakė, kad kuriama nauja operacija, misija, tas Rytų sargybinis, ir kad bus siunčiami papildomi pajėgumai į Rytų valstybes, pafrontės valstybes.
Bet čia man iš karto ir kyla klausimas – ten buvo pasakyta, kad tai bus siunčiami tradiciniai, tai reiškia, ne dronai. Reiškia, dronų perėmėjų NATO valstybės neturi tiek, kad galėtų aprūpinti. Ir čia šiuo atveju aš galiu sakyti, kad lygiai tas pats daugiau ar mažiau yra ir Lietuvoj, ir Lenkijoj.
Tik yra tas skirtumas, kad štai Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslavas Sikorskis pasakė, kad jie jau siunčia savo kareivius mokytis iš ukrainiečių, kaip kovoti su dronais. Aš nežinau, ar tikrai Lietuva turi dronų perėmėjų.
Pagal ukrainiečius, vienai dienai idealiu atveju jiems reikia 1500 dronų perėmėjų. Tai Lietuva, žinoma, mažesnė valstybė, bet faktas tas, kad mes ir vienu, ir kitu atveju, kada buvo dronai įskridę, nepakėlėm tų perėmėjų. Reiškia, mes jų neturim arba turim mažai, neduok Dieve, gal ir nelabai mokam naudotis.

Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pasakė, kad ginsime kiekvieną ES centimetrą. O jūs galite paaiškint, kuo jie gins tą centimetrą? ES ir EK neturi kariuomenės.
Čia yra jos visai neblogas pasakymas, turint minty, kad Komisija yra numačiusi didelį biudžetą Europos Sąjungos karinei industrijai prikelti, gaminti.
Juk jeigu dabar pasižiūrėsim, tai per praėjusius metus ES 6 kartus padidino artilerijos šovinių, sviedinių gamybą. 6 kartai per du metus – nėra pats blogiausias dalykas. Trūksta dar ko, žinoma, kad trūksta. Bet tai rodo, kad jau atsistota į teisingą pusę.
Su kokiu dabar planu ir važinėja mūsų komisaras Andrius Kubilius. Jis važinėja po valstybės nares, siekia įtikinti kurti bendrą dronų sieną. O dronų sienos idėją mano partijos kolegos paėmė iš ukrainiečių. Tada jau komisaro Kubiliaus žmonės patobulino, išvertė į anglų kalbą ir štai yra toks dalykas, kuriam reikia daug pinigų, bet jį galima įgyvendinti, bent jau vokiečių ekspertų teigimu, per vienerius metus.
Visą pokalbį išgirskite aukščiau esančiame vaizdo įraše.

































































































































































































































































































