Reitingo sudarytojai į aukštąsias mokyklas pažvelgė iš darbdavio pusės. Vertinat studijas, didžiausias dėmesys buvo kreiptas į darbdavių vertinimą rengiant bakalaurų kokybę. Darbdaviai buvo apklausti dešimtyje apskričių, nuo žemiausios iki aukščiausios grandies vadovų. Apklausą „Reitingų“ užsakymu atliko tyrimų bendrovė „Prime Consulting“. .
Kolegijų reitingas pagal profesinio bakalauro specialistų parengimą
Žurnalas „Reitingai“ pristato iš viso 51-os koleginės studijų krypties specialistų parengimo vertinimą. Iš jų:
- Vilniaus kolegija pirmauja 21-joje profesinio bakalauro studijų kryptyje;
- Kauno kolegija (kaip ir pernai) pirmauja 14-oje visų vertintų profesinio bakalauro studijų krypčių;
- Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija pirmauja 5-iose vertintose studijų kryptyse;
- Kauno technikos kolegija lyderiauja 3-ose vertintose studijų kryptyse;
- Vilniaus dizaino kolegija bei Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla pirmauja 2-jose vertintose studijų kryptyse;
- Klaipėdos valstybinė kolegija, Šiaulių valstybinė kolegija bei Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija pirmauja 1-oje vertintoje profesinio bakalauro studijų kryptyje.
Kolegijų bakalaurų rengimo kokybę tradiciškai vertinome pagal tuos pačius parametrus kaip ir universitetų bakalaurų rengimą.
Universitetų reitingas pagal bakalauro ir vientisųjų studijų specialistų parengimą
Žurnalas „Reitingai“ dešimtą kartą pristato palyginamąjį universitetų studijų krypčių vertinimą. Iš viso buvo vertinta 90 universitetų bakalaurų ir vientisųjų studijų krypčių. Iš jų:
- Vilniaus universitetas pirmauja apie pusėje, tai yra net 41-oje studijų kryptyje;
- Vytauto Didžiojo universitetas lyderiauja 12-oje studijų krypčių;
- VILNIUS TECH universitetas pirmauja 11-oje studijų kryptčių;
- Kauno technologijos universitetas pirmauja 8-iose studijų kryptyse;
- Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmauja 6-iose studijų kryptyse;
- Vilniaus dailės akademija lyderiauja 5-iose studijų kryptyse;
- Lietuvos muzikos ir teatro akademija pirmauja 3-iose studijų kryptyse;
- Lietuvos sporto universitetas pirmauja 2-ose studijų kryptyse.
- Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija ir Klaipėdos universitetas pirmi vienoje studijų kryptyje.
Universitetų bakalaurų rengimo kokybė vertinama pagal tuos pačius parametrus kaip ir kolegijų profesinių bakalaurų rengimas. Svarbiausias kriterijus, kiek darbdavius tenkina į darbo rinką įsitraukiančių kiekvieno universiteto konkrečios krypties absolventų parengimo kokybė.
Žurnalo „Reitingai“ užsakymu, sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“ apklausė 2280 darbdavių. Visų ūkio šakų bei viešojo sektoriaus darbdavių buvo klausiama, kokių universitetų ir kokių krypčių alumnai dirba pas juos, taip pat buvo prašoma įvertinti šių krypčių alumnų parengimą ir darbo kokybę.
Magistrantų rengimo reitinge – kirtis Vilniaus universitetui
Reitingo sudarytojai, analizuodami universitetų magistrų rengimą, įvertino 84 studijų kryptis. Iš jų:
- Vilniaus universitetas pirmauja apie pusėje visų vertintų – 40-yje studijų krypčių;
- Vytauto Didžiojo universitetas pimauja 11-oje studijų krypčių;
- VILNIUS TECH universitetas bei Kauno technologijos universitetas lyderiauja 9-iose studijų krypčių;
- Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir Vilniaus dailės akademija lyderiauja 3-iose studijų kryptyse;
- Lietuvos muzikos ir teatro akademija bei Klaipėdos universitetas pimauja 2-ose studijų kryptyse;
- ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Gen. J. Žemaičio karto akademija bei Lietuvos sporto universitetas geriausi 1-oje studijų kryptyje.
Vertinant antrosios pakopos (magistrantų) rengimą 30 proc. viso dalykinio magistrantų rengimo reitingo svorio taip pat sudarė darbdavių (kuriuos apklausė sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“) nuomonė.
Sudarant universitetų reitingą paaiškėjo, geriausio universiteto mokslo lygis skirtingose kryptyse.
Štai, Vilniaus universitetas yra vienas nedaugelio, kurio mokslo lygis įvertintas 5 balais net keturiose kryptyse: biochemijoje, filologijoje, filosofijoje ir etnologijoje. Tačiau farmacijos ir slaugos kryptyse VU įvertintas vos 1-etu. Daugiau jokia kita kryptis, jokiame universitete nebuvo įvertinta 1-etu.
Tuo metu 5 balus dar gavo Vytauto Didžiojo universitetas menotyros kryptyje. Daugiau joks universitetas jokioje kryptyje negavo 5-eto.
Šie balai svarbūs stojantiesiems į aukštesnės pakopos universitetines studijas. Mat tos studijų kryptys, kurios įvertintos mažiau nei 4 balais, nebegalės rengti doktorantų, o, jei už mokslo lygį kryptyje negavo 3-eto nebegalės rengti ir magistrų. Tos, kurios negavo 2-eto, negalės rengti net ir bakalaurų.
Tiesa, yra dvi išlygos. Silpnose kryptyse bus galima rengti studentus, pagal pakopas, jei:
- universitetas susiras stiprų konkrečioje kryptyje partnerinį užsienio universitetą;
- trys Lietuvos aukštosios mokyklos sudarys konsorciumą.
„Taigi, šis parametras turėtų būti atidžiau nagrinėjamas tiek būsimų doktorantų bei magistrantų, tiek ir bakalaurantų“, – pažymi reitingo sudarytojai.
Daugėja mokančių už studijas
Atlikus tyrimą paaiškėjo, kad Lietuvoje nuosekliai daugėja mokančiųjų už studijas skaičius, pabrėžė žurnalo „Reitingai“ vyriausiasis redaktorius Gintaras Sarafinas.
„Tūkstančiams šeimų Lietuvoje tenka mokėti vien dėl valdžių blaškymosi arba ydingos valstybinių brandos egzaminų sistemos“, – teigė jis.
G. Sarafinas priminė, kad ankstesnės kadencijos valdantieji buvo nusprendę siekti nemokamo bakalauro, kuomet visi stojamojo balo kartelę įveikę jaunuoliai galėtų gauti nemokamą studijų vietą. Tuomet apie 75 proc. visų pirmakursių įstojo į valstybės finansuojamas vietas.
„Šiandien to nemokamo bakalauro idėja yra užkasta, užlyginta, pastatytas paminklas, pamerktos gėlės, niekas nei galvoja, nei svarsto, nebėra tos minties. Pasikeitė valdantieji, niekas apie tai nebekalba“, – sakė G. Sarafinas.
Universitetų rodikliai, pasak G. Sarafino, rodo, kad jaunuoliu, gaunančiųjų valstybės finansavimą stojant į aukštąsias mokyklas, skaičius svyruoja nuo 57 iki 67 procentų.
Jo teigimu, vien matematikos brandos egzaminai mokančiųjų už studijas skaičių padidina arba sumažina apie 3000, tiek jaunuolių tampa arba netampa valstybės finansuojamųjų vietų atstovais. Neišlaikius matematikos egzamino abiturientas negali pretenduoti į valstybės finansuojamas studijas.
„Daugybėje valstybinių kolegijų anksčiau du trečdaliai jaunuolių gaudavo valstybės finansuojamas vietas, trečdalis mokėdavo, tuo tarpu pastaraisiais metais proporcijos pasikeitė – valstybės finansuojamas vietas gauna dagiau nei trečdalis, už studijas moka beveik du trečdaliai jaunuolių. Tai liūdna žinia šeimoms“, – kalbėjo G. Sarafinas.
