Populiariausiomis Joninių ir Mindauginių kelionių kryptimis šiemet tapo Paryžius, šiaurės Lenkijos miestai, Vokietijos sostinę Berlynas, Budapeštas, Praha, Viena.
„Žolinių savaitgaliui esame suplanavę dvi pažintines keliones, jau minėtą Šiaurės Lenkiją ir vieną labiausiai lietuvaičių mėgstamų kelionių – Saremos salas Estijoje. Į šias keliones dar yra likę po keletą laisvų vietų“, – naujienų portalui tv3.lt komentuoja „Novaturas“ komunikacijos vadovė Dovilė Zapkutė.
Šiais metais pastebimas ir ženkliai išaugęs lietuvių susidomėjimas kelionėmis autobusu, nes dabar jos gerokai pigesnės už skrydžius.
„Ilgojo savaitgalio kelionės rugpjūčiui buvo išparduotos dar birželio pradžioje, todėl teko net didinti autobusų skaičių, plėsti pasiūlą“, – pasakoja kelionių organizatorius Rimvydas Širvinskas-Makalius.
Populiariausios Žolinių savaitgalio kelionių kryptys
Atostogų dienas taupantys žmonės ilgiesiems savaitgaliams renkasi tas kryptis, į kurias vykdomi dažnesni nei kartą per savaitę skrydžiai.
Kelionių organizatoriai vieningai sutaria, kad populiariausia ilgojo savaitgalio kryptimi išlieka Turkija, nes lėktuvai į šios šalies kurortus kyla kasdien. Antroje vietoje rikiuojasi Graikijos salos Kreta bei Rodas. Keliautojai itin pamėgę ir Bulgarijos kurortus, Sakartvelą ir Madeirą.
„Tokius savaitgalius patariame planuoti iš anksto, nes žmonės dažniausia atostogas planuoja savaitės trukmės, tad trumpos trukmės kelionėms tiesiog gali nelikti vietų lėktuvuose“, – nurodo D. Zapkutė.
Šį vasaros sezoną R. Širvinskas-Makalius įvardija „keršto turizmu“, kuomet ilgai nekeliavę tautiečiai pagaliau išsiruošė į keliones.
„Regis, iššūkiai vis nesibaigia – pandemijos metu buvo sudėtinga išsilaikyti, o dabar – sudėtinga prikviesti atgal dirbti į aviacijos, transporto, turizmo sektorius, todėl dėl darbuotojų trūkumo neįmanoma patenkinti kelionių paklausos. Dėl to naujienose vis girdime apie chaosą Europos oro uostuose bei skrydžių vėlavimą. Tačiau džiugina tai, kad Lietuvos gyventojai itin aktyviai keliauja į užsienį tiek su kelionių organizatoriais, tiek su pigių skrydžių bendrovėmis“, – patvirtina jis,
Jo teigimu, ilgiesiems savaitgaliams keliautojo krepšelis siekia apie 300-500 eurų, priklausomai nuo krypties: „Žinoma, Lietuvoje poilsis pigesnis, tačiau reikia nepamiršti papildomų išlaidų (maitinimo, gėrimų ir pramogų)“.
O žmonių skiriama pinigų suma atostogoms labai priklauso nuo keliautojų poreikių ir lūkesčių pačioms atostogoms, pasirinktos atostogų šalies ir netgi kelionės datos.
Kaip nurodo D. Zapkutė, vidutiniškai savaitės trukmės atostogų užsienio kurortuose 4 – 5 žvaigždučių viešbučiuose su pilnu maitinimo tipu šią vasarą siekia apie 700 – 750 eurų asmeniui. Ekonominio tipo viešbučiuose vidutinė kaina siekia apie 550 eurų asmeniui.
Rekordinė kelionių paklausa
Būtent šis vasaros sezonas kelionių organizatoriams labai aktyvus. Kaip pasakoja „Tez Tour“ viešųjų ryšių ir rinkodaros skyriaus vadovė Inga Aukštuolytė, kelionių paklausa yra rekordinė ir jau viršija ikipandeminį lygį.
„Vis tik toks turizmo sektoriaus atsigavimas su savimi atsineša ir nemažai iššūkių. Dėl augančių degalų bei viešbučių kainų brangsta ir pačios kelionės, o dėl išaugusių keliautojų srautų populiariausiuose viešbučiuose trūksta vietų“, — nurodo ji.
Pastebima, kad atostogų metu Lietuvos poilsiautojai vis daugiau investuoja į kokybišką poilsį. Jie dažniau renkasi daugiau žvaigždučių turinčius, patikimus viešbučių tinklus, ieško papildomų pramogų, atostogauja ilgiau.
„Dėl suteikiamų garantijų vis labiau populiarėja kelionės su kelionių organizatoriais. Nesibaigiant chaosui oro uostuose, norima išvengti jungtinių skrydžių, todėl prioritetas teikiamas kelionių organizatorių siūlomiems užsakomiesiems skrydžiams. <…> Norime pasidžiaugti ir tuo, kad keliautojai vėl planuoja keliones iš anksto. Šiuo metu jie jau rezervuoja žiemos ar pavasario atostogas, domisi ir 2023 m. vasaros kelionėmis“, – nurodo I. Aukštuolytė.
Kintantys keliautojų įpročiai
Keliautojų įpročiai, anot D. Zapkutės, yra permainingi. Dar metų pradžioje žmonės keliones planavo kaip įprasta – iš anksto, o Rusijos karas Ukrainoje šią tendenciją pakeitė – laikinai išaugo paskutinės akimirkos pasiūlymų paklausa.
„Birželio mėnesį daugelyje populiarių atostogų šalių buvo panaikinti su pandemijos valdymu susiję ribojimai, itin smarkiai išaugo keliautojų srautai ir daugelis oro vežėjų bei pagrindiniai Europos oro uostai susidūrė su veiklos iššūkiais. Tai paskatino žmones daugiau domėtis įvairiais draudimais ir jiems priklausančiomis kompensacijomis, pavyzdžiui, jei skrydžiai vėluoja ar buvo atšaukti, jei bagažas vėluoja ir t.t.
Aktyvi vasara sąlygoja ir tai, kad vietos populiariausiuose viešbučiuose greitai ištirpsta, tad žmonės vėl pradeda keliones planuoti iš anksto. Tad sakyčiau vienas ryškiausių pokyčių tiek keliautojų elgesyje, tiek ir kelionių organizatorių veikloje – gebėjimas greitai prisiderinti prie kintančių keliavimo sąlygų“, – nurodo ji.
R. Širvinskas-Makalius patvirtina, kad kai kurie gyventojai prisipažįsta, kad keliaus ne vieną, o du ar daugiau kartų per vasarą, nes kelionių itin pasiilgo.
„Keliautojo krepšelis taip pat išaugo apie 20-30 procentų. Taip nutiko ne tik dėl to, kad kelionės šiemet – brangesnės, bet ir todėl, kad keliautojai renkasi aukštesnės kokybės apgyvendinimo paslaugas, ilgesnės trukmės atostogas, daugiau įskaičiuotų į paketą paslaugų“, – nurodo jis.
