Parlamentaras negailėjo karčių žodžių abiem didžiosioms Europos Sąjungos valstybėms sakydamas, kad jos neturi nei noro, nei galios kovoti ilgą kovą su diktatoriais, bijo konflikto eskalacijos, nes tai susiję su ekonominiais nuostoliais.
„Kadangi Berlyne ilgus metus į Maskvą žiūrima ne kaip į egzistencinę grėsmę, o kaip į geopolitinę ir pirmiausia verslo partnerę, tai tas skambutis labai gerai iliustruoja tą požiūrį. Sakyčiau, kad nei Prancūzija, nei Vokietija nėra valstybės kurias pavadinčiau vertybinę politiką vykdančiomis valstybėmis. Man jos asmeniškai tapo politinio oportunizmo simboliais, nes jos neturi nei noro, nei galios bėgti tokį, sakyčiau, ilgą politinį realių veiksmų prieš diktatorius maratoną, jos bijo bet kokio konflikto eskalacijos, nes, neduok Dieve, reikės imtis ryžtingų veiksmų. O tai susiję ir su ekonominiais nuostoliais. Štai kodėl tas skambutis yra visai natūralus, jis dera prie visos ilgametės Vokietijos Rytų politikos, nesvarbu, kas būtų valdžioje, ar CDU/CSU, ar socialdemokratai“, – portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ sakė A. Ažubalis.
Kada Lenkija sužinojo apie Merkel skambutį?
Viešai skelbiama, kad Vokietijos kanclerė A. Merkel su nepripažįstamu Baltarusijos vadovu A. Lukašenka kalbėjosi dukart: pirmadienį ir trečiadienį. Tikslus pokalbių turinys nėra aiškus, bet akivaizdu, kad kalbėta apie humanitarinę krizę ties Baltarusijos-Lenkijos siena, kur tūkstančiai Baltarusijos suvarytų migrantų įsikūrė lauke, kartas nuo karto bandydami prasiveržti prie sieną į Europos Sąjungą. Ketvirtadienį dalis migrantų buvo pervežami nuo sienos į „Bremino“ logistikos centrą, dalis skraidinami namo į Iraką.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį taip pat kalbėjosi su Rusijos prezidentu V. Putinu apie humanitarinę krizę Baltarusijoje prie Lenkijos ir apie Rusijos pajėgų telkimą prie Ukrainos rytinių sienų.
Lietuvoje ir Lenkijoje buvo laikomasi itin griežtos pozicijos, kad su nelegitimiais diktatoriais kalbėtis negalima, verčiau reikia juos priversti sudėti ginklus spaudimu ir sankcijomis.
Iš viešos informacijos aišku, kad apie A. Merkel skambutį buvo informuotas Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, tuo metu užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis apie tai sužinojo, kaip pats pripažįsta, iš tviterio.
„Ką pavyko sužinoti iš savų šaltinių, kad Lenkija apie tą skambutį nebuvo informuota, o Baltijos valstybės lyg ir buvo. Tai dabar žiūrėkim, ką norėta pasakyti tokiu žingsniu, jeigu jis toks buvo. Aš sakyčiau, kad tai žingsnis, kuriuo bandoma skaldyti sąjungininkų vienybę. Gal čia toks, nežinau, nueinančios kanclerės kerštas Lenkijai? Jeigu taip yra ir tai pasitvirtins, kad Lenkija nebuvo informuota apie tai, o kitos valstybės buvo, tai rimtas politinis akibrokštas, kuris tik dar kartą patvirtina, kad Vokietija oportunistinę politiką vykdė ir vykdo ir todėl reikia labai atsargiai žiūrėti į jos politiką. Ne tik entuziastingai ploti, kaip dažnai mėgstama Lietuvoje, o šiek tiek persiimti ir skepsio, kuris Centrinėje Europoje yra tarp politinių sluoksnių, kad Vokietija daro, bet pirmiausia ji daro sau“, – kalbėjo A. Ažubalis.
Lenkijos Vyriausybės atstovas Piotras Mülleris trečiadienį sakė, kad lenkai buvo iš anksto informuoti apie A. Merkel skambutį A. Lukašenkai ir E. Macrono skambutį V. Putinui, nors pripažino, kad Varšuvą tai nustebino.
Užsienio reikalų komiteto narys Giedrius Surplys savo ruožtu sako negalintis vadinti A. Merkel skambučio nepripažintam Baltarusijos diktatoriui klaida, nes, visų pirma, situacija prie Lenkijos sienų grėsė ginkluotu konfliktu, antra, vertindami nežinome visų detalių. Jis siūlė neskubėti pyktis su Lietuvos partneriais, o verčiau išsiaiškinti visas detales.
Surplys: „Niekas negali Europoje tikėti žmogumi, kuris užgrobinėja lėktuvus“
Politikas pažymėjo, kad šie skambučiai dažnai traktuojami kaip galimybė A. Lukašenkai dar kartą užsukti propagandos mašiną ir parodyti, neva žaidimą šį kartą laimėjo jis, bet pasak G. Surplio, A. Lukašenkos propagandiniai žaidimai nukreipti tik į vidaus rinką ir niekam Europos Sąjungoje neįdomūs.
„Kritikai kalba, kad tai buvo komunikacinė klaida, kurią Maskva ir Baltarusija išnaudos propagandai, tai turbūt, bet klausimas, kiek dar gali būti ta propaganda veiksminga, nes jinai yra skirta tik A. Lukašenkos vidaus auditorijai. Niekas negali Europoje tikėti žmogumi, kuris užgrobinėja lėktuvus ir štai šitaip varinėja pabėgėlius. O vidaus auditorija ir taip yra aiškiai pasiskirsčiusi, kas su A. Lukašenka, kas prieš. Tai aš tos propagandos per daug nesureikšminčiau, o dėčiau fokusą į tai, koks bus galutinis skambučių rezultatas“, – teigė G. Surplys.
Tačiau A. Ažubalis sako, kad Vokietija ir Prancūzija elgiasi nesolidariai, demonstruoja savo išskirtinumą Europos Sąjungoje, nors nuo to diktatorių akyse atrodo tik silpniau.
„Bet klausykit, tuo pat metu susirenka užsienio reikalų taryba ir visos valstybės sutaria dėl papildomų sankcijų papildomų ir tuo pat metu Vokietijos kanclerė skambina. Aš neatsimenu tokio įvykio. Aš pasakysiu taip: tiek A. Merkel skambutis, tiek E. Macrono skambutis V. Putinui, kuris truko 1,45 val., ką jis liudija? Jis liudija, kad šios dvi valstybės elgiasi nesolidariai, demonstruoja savo išskirtinumą ir galvoja, kad jos atrodo nuo to stipresnės. Tačiau tikrai pasakysiu, kad jos atrodo nuo to silpnesnės ir ypatingai oponentų akyse. Nes jeigu E. Macronas ir A. Merkel skambintų ir sakytų „Žiūrėkit, aš kalbu visų 27 valstybių vardu ir aš jums sakau, padarykit tą arba bus tas“, o dabar skambina tegul ir galinga valstybė, tegul ir įtakinga, bet jinai skambina ne visų mūsų vardu. Tai aš manau yra didelė klaida“, – teigė konservatorių politikas.
