„Tikimybė, kad viskas eskaluosis, yra nepaprastai didelė“, – sakė Estijos gynybos ministras Kalle Laanetas, rašo politico.eu.
Jo komentarus tpakartojo aukšti Graikijos, Lietuvos ir Jungtinės Karalystės gynybos pareigūnai, kurie visi baiminosi dėl situacijos eskalacijos. Šiuo metu prie Baltarusijos sienos su Lenkija šaltyje stovyklauja mažiausiai 2000 migrantų, kurie negali patekti į šalį, bet jiems neleidžiama ir grįžti atgal. Tai dalis Baltarusijos schemos, kurią ES pareigūnai pavadino „hibridine ataka“ prieš bloką.
Krizė kilo netrukus po to, kai palydovinės nuotraukos patvirtino pranešimus, kad Rusija prie savo sienos su Ukraina vėl telkia karius ir karinę įrangą. Estijos pareigūnai teigė, kad tarp dviejų įvykių lengva sujungti taškus. O Lenkija tiesiogiai apkaltino Maskvą, kad ji padėjo viską suorganizuoti – suvilioti migrantus iš Artimųjų Rytų šalių į Baltarusiją prieš nuvežant juos prie ES sienų.
„Politico“ paklaustas, K. Laanetas neatmetė karo pasienyje galimybės, nors tai pastebėdamas buvo itin atsargus. „Žinoma, negalime sakyti, kad rizikos nėra, – sakė jis. – Tačiau mes dar nežinome, kokia didelė ši [rizika] yra šiuo metu. Kiekvieną dieną turime labai atidžiai stebėti situaciją.“
Estijos gynybos pajėgų vadas Martinas Heremas, antradienį kalbėdamas su žurnalistais, perspėjo, kad Lukašenka susiduria su logistinėmis kliūtimis pradėti karą, net jei į autoritarizmą linkęs lyderis „atrodo praradęs sveiką protą“.
„Nemanau, kad Lukašenka nori kariauti, – sakė jis. – Jis neturi pakankamai išteklių kariauti, bet... Kai kas yra įmanoma“.
M. Heremas tvirtino, kad labiau tikėtinas yra „mažo intensyvumo konfliktas“.
Gynybos pareigūnų teigimu, kol kas ES turėtų sutelkti dėmesį į Lenkijos, taip pat šalia esančios Lietuvos ir Latvijos aprūpinimą logistika ir ištekliais, taip pat įvesti naujas sankcijas Baltarusijai, siekiant numalšinti migrantų stūmimą prie ES sienų. ES iš tiesų šiuo metu rengia naujas sankcijas, kurios šį kartą skirtos oro linijoms ir pareigūnams, prisidedantiems prie nelegalios migracijos schemos.
Pareigūnai sakė, kad žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą, lyderiai turi grumtis su tuo, ar NATO turėtų įsitraukti. Nors Vakarų karinis aljansas gali suteikti daug išteklių, jis taip pat prideda karinį aspektą, kurį kai kurie laiko pavojingu.
JK ginkluotųjų pajėgų ministras Jamesas Heappey perspėjo neįtraukti NATO. Krizė, anot jo, „iš esmės yra ES užduotis, ji turi apsaugoti savo sieną“.
Taip ir turėtų likti, pabrėžė jis, „nes tą akimirką, kai tai tampa kariniu dalyku, jūs eskaluojate labai sunkia kryptimi. Jei tai iš esmės taps NATO problema, atsidursime labai, labai, labai labai pavojingoje teritorijoje.
Nors Estija neturi sienos su Baltarusija, ji priklauso Baltijos regionui, kaip ir Latvija bei Lietuva – dvi šalys, kurios taip pat pranešė apie padidėjusį migrantų antplūdį iš Baltarusijos. Pažymėtina, kad Estija turi sieną su Rusija.
K. Laanetas pabrėžė: „Mes dirbame su savo artimiausiais sąjungininkais, siekdami užtikrinti, kad joks Baltarusijos ar Rusijos žingsnis nebūtų praleistas“. Jis teigė, kad Kremlius yra iš dalies atsakingas už dabartinę krizę. Talinas, pridūrė jis, „yra pasirengęs paremti Lietuvą ir Lenkiją – tiek kariais, tiek technika“.
Estija jau yra suteikusi Lietuvai reikalingos įrangos, tačiau Varšuva dar neprašė pagalbos. „Esame pasirengę išsiųsti, jei jie paprašys“, – sakė K. Laanetas.
Lenkija taip pat neprašė ir „Frontex“ pagalbos, tačiau K. Laanetas pareiškė, jog rems agentūros buvimą, kad padėtų apsaugoti Lenkijos sieną. „Tai vienas iš „Frontex“ vaidmenų“, – pažymėjo jis.
