Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia – 854 – yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių. Taip pat sulaikyti 198 Kongo, 121 Kamerūno, 78 Gvinėjos, 70 Irano, 66 Rusijos bei kitų šalių piliečiai. Dalies migrantų pilietybes pasieniečiai dar tikslina, nes daugelis jų neturi dokumentų.
Anksčiau maistą galėjo rinktis ir pagal tikėjimą
Kai pasieniečiai sulaiko neteisėtai sieną kirtusius asmenis, jie apgyvendinami Užsieniečių registracijos centre Pabradėje, Pasieniečių mokykloje Medininkuose bei VSAT užkardose. Taip pat Alytaus miesto ir rajono, Ignalinos, Varėnos bei Lazdijų rajonų savivaldybių suteiktose patalpose. O nelydimi nepilnamečiai perkeliami į Pabėgėlių priėmimo centrą Rukloje.
Pirmiausiai migrantų maitinimu, kol šie bus perkelti į savivaldybes, rūpinasi būtent Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai. Kaip pasakoja pasieniečiai, iš pradžių užsieniečiams skiriamas gana paprastas maistas – sausi maisto daviniai.
„Jų maistas buvo sauso maisto paketai, kurie ir užkardose po sulaikymo jiems duodami. Tai rinkiniai, apskaičiuoti pagal reikalingą žmogui dienos kalorijų normą, pagal maistingumą ir t. t.
Aišku, tai sausas maistas, konservuoti produktai, džiovinti vaisiai, riešutai. Tokie dalykai, kurių fiziologiškai tarsi turėtų užtekti, bet, aišku, per tam tikrą laiką tas maistas nėra turbūt... Aišku, požiūrių yra visokių – vieniems tinka, kitiems netinka, kiti išrankesni“, – tv3.lt pasakojo VSAT atstovas Giedrius Mišutis.
Jo teigimu, Užsieniečių registracijos centre, iki šis patyrė migrantų antplūdį, prieglobsčio prašytojai patiekalus galėjo rinktis iš skirtingų valgiaraščių, net pagal savo tikėjimą.
„Normaliomis sąlygomis ten yra net keli valgiaraščiai, yra valgykla, gaminama, pagal tikėjimą jie gali rinktis. Bet tai normalioje situacijoje, kai antplūdžio nebuvo. Dabar, kai tokios sąlygos, kai nėra vietų, kur juos apgyvendinti, pasirinkimas irgi atitinkamai sumažėja. Kažkurioje vietoje, natūralu, ir nepasitenkinančių yra“, – pridūrė G. Mišutis.
Pripažįsta tik keturis maisto produktus
Vienos iš migrantus šiuo metu priglaudusių savivaldybių – Lazdijų rajono – merė Ausma Miškinienė sako, kad suaugę užsieniečiai maitinami tris kartus per dieną, o vaikai ir paaugliai – po keturis kartus. Tačiau prieglobsčio prašytojai, anot merės, nėra patenkinti savo gyvenimo sąlygomis.
„Akivaizdu ir iš to, ką girdime, iš to, ką sako mums VSAT pareigūnai – jie šiomis sąlygomis nėra patenkinti. Jie nori kitokio maitinimo. Jie yra labai išrankūs maistui. Jie nori geresnių sąlygų“, – tv3.lt pasakojo merė.
Praėjus daugiau nei savaitei po to, kai savivaldybė ėmė rūpintis migrantais, A. Miškinienė išskiria produktus, kuriuos prieglobsčio prašytojai valgo bei kurių atsisako.
„Yra keturi produktai, kuriuos jie valgo – paukštiena, ryžiai, fermentinis sūris ir makaronai. Košės, sriubos, jautienos troškiniai, žuvies kepsneliai – maistas, kurio, kiek nuvežama, tiek iš principo yra parvežama“, – sakė A. Miškinienė.
Ji pažymi, kad savo gyvenimo Lietuvoje sąlygomis nepatenkinti migrantai kartais elgiasi nepagarbiai.
„Dėl to, kaip elgiamasi su maistu, kaip elgiamasi su tuo, ką gauna, tai turėjom ir itin sudėtingų atvejų, kuomet į termo indus yra šlapinamasi ir tuštinamasi. Tikrai situacija yra sudėtinga. Dėl to bendruomenė įsiaudrinusi“, – neslėpė rajono merė.
Migrantų maistui – ne daugiau nei 6 eurai per parą
Vidaus reikalų ministerija yra nustačiusi, kad migrantų maitinimas savivaldybėms negali atsieiti daugiau nei 5,85 per parą kartu su PVM.
„Tilpti į nustatytą normą – 5,85 eurai su PVM – nematome jokių galimybių“, – pripažįsta A. Miškinienė.
Jos teigimu, iš viso per parą migrantų aprūpinimas, įskaičiuojant ne tik maistą, bet ir higienos priemones, ir patalpų pritaikymą gyvenimui, savivaldybei kainuoja apie 23 eurus.
„Nuo liepos 2 dienos jau esame išleidę daugiau kaip 20 tūkst. eurų nelegalių migrantų priežiūrai, maitinimui, įskaitant patalpų pritaikymą ir visas kitas problemas, kurias reikėjo išspręsti. Vidutiniškai skaičiuojant, vieno nelegalaus migranto para savivaldybei kainuoja apie 23 eurus. Visose savivaldybėse gretimose ta suma turbūt būtų panaši“, – sakė Lazdijų rajono merė.
Iš viso šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikyti 1795 neteisėti migrantai. Šis skaičius yra 22 kartus didesnis nei buvo per visus 2020 metus.
Dėl neteisėtų migrantų antplūdžio Lietuva yra paskelbusi ekstremalią situaciją.