ausma miškinienė

Lietuvos automobilių kelių direkcija šiais metais skirs daugiau dėmesio pasienio kelių ruožų infrastruktūros atnaujinimui ir plėtrai. Bendrovė pasirašė sutartį dėl kelio atnaujinimo darbų šalia Lazdijų pasienio punkto. Taip pat bus tvarkoma buvusio Lazdijų pasienio kontrolės punkto teritorija. Šiais metais Kelių direkcija ketina pasirašyti ir INTERREG programos finansavimo sutartį, kuri suteiktų galimybę atnaujinti ir dar vieną, 10 km siekiančią atkarpą tarp Lietuvos-Lenkijos.

Krepšinis lietuviams yra antroji religija. Ir puikiausias to įrodymas – mintys, kurios dėl svarbių rungtynių kyla į darbus ar mokslus skubantiems žmonėms. Šįkart apie krepšinio svarbą prakalbo bei įdomų raginimą mokyklų vadovams pasiuntė Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė.

Dėl įsisukusio „čekučių“ skandalo Lazdijų merė Ausma Miškinienė stabdo narystę Sauliaus Skvernelio „Demokratų“ partijoje. Merė savivaldybei pridavė čekių už degalus, kuriuose nurodyta daugiau nei 40 skirtingų banko kortelių. „Išsiuntėme užklausas naujoms savivaldybėms, šiandien į Lazdijų rajoną iškeliavo, toks sutapimas“, – sakė žurnalistas Andrius Tapinas. Į Lazdijus A. Tapino savivaldybių skaidrinimo inciatyva kreipėsi gegužės pradžioje.

Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė ketvirtadienį Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ valdybai pateikė prašymą stabdyti narystę partijoje iki to laiko, kol Lazdijų rajono savivaldybėje bus baigtas jos inicijuotas neplaninis auditas tema „Lazdijų r. sav. tarybos narių išlaidų kompensavimo ir jų dalinio darbo apmokėjimo pagrįstumas“. Politikė iki minėto laikotarpio atsisako ir visų partijoje užimamų pareigų: partijos pirmininko pavaduotojos ir valdybos narės.

Visuomenininkas Andrius Tapinas tęsia akciją „Skaidrinam“. Šį sykį jis viešina Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narių lėšas.  Kaip skelbia A. Tapinas, tai, ką išvydo tikrinant Lazdijų politikų lėšas pranoko visus.   „Yriausi per maklių, sukčiavimo, piktnaudžiavimo ir svetimų čekių krūvas kaip tas personažas ieškodamas nors vieno sąžininingo politiko Lazdijuose. Vieną šiaip taip radau. Vieną“, – feisbuke rašo jis.

Lazdijų rajono merė Ausma Miškieninė antradienį savo feisbuko paskyroje prisipažino praėjusioje kadencijoje už kurą atsiskaičiusi 43 skirtingomis banko kortelėmis. Ji pažadėjo per 4,4 tūkst. eurų sugrąžinti į savivaldybės biudžetą.   „Jau kelios savaitės aktyviai bendradarbiaujame su projektu „Skaidrinam”. Esu įsitikinusi, kad judėti pirmyn galime tik kalbėdamiesi. Tą ir darome.

Lazdijų gyventojai jau kelis mėnesius naudojasi neįtikėtina prabanga: iš kaimų į rajono centrą – Lazdijus – juos vežioja nemokamas taksi. Beveik pusę milijono eurų savivaldybė gavo iš Europos Sąjungos fondo. Nusipirko tris elektromobilius, kurie ir vežioja gyventojus iš  kaimų į miestą įvairių reikalų tvarkyti. Elektromobilį galima užsisakyti net ir norint apsipirkti nuvažiuoti. Tačiau tie, kurie norės važiuoti degtinės nusipirkti vakarėliui pratęsti – vežami nebus.

Savivaldybėse daugėja skandalingų galimo pinigų grobstymo istorijų. Politikai ne tik renka svetimus čekius už degalus, juos pateikia kaip savus, bet ir neturėdami vairuotojo pažymėjimo sugeba per kadenciją nuvažiuoti beveik 100 tūkstančių kilometrų – o tai būtų maždaug 2,5 karto aplink Žemės rutulį. Po tokių pinigų taškymo schemų Seime jau gimsta pirmosios pataisos, kurios leistų mažinti galimų korupcijos atvejų skaičių.

Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis praėjusius savivaldos rinkimus įvertino itin konservatyviai. Blogai nebuvo, bet nėra ko ir šokinėti iš džiaugsmo. Tačiau politikas sako labai apgailestaujantis dėl rezultatų Pasvalio rajone, kur konservatorių kandidatas Gintaras Gegužinskas pareigas eina nuo 2003-iųjų ir vėl laimėjo mero postą. Tai prieštarauja dabartinių valdančiųjų teiginiams apie pokyčių poreikį įvairiose valstybės valdymo srityse.

Prieš daugiau nei metus susikūrusi Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ savivaldos rinkimuose dalyvaus pirmą kartą, todėl prastas arba geras pasirodymas gali nulemti tolesnę šios partijos ateitį bei jos narių nuotaikas. Ar pavyks demokratams įsitvirtinti politinėje sistemoje, ar turėtas nuosaikus populiarumas neištirps, pasimatys jau labai greitai, nors savivaldos rinkimai savo esme labai skiriasi nuo nacionalinių rinkimų, mat per juos pasitikima vietos veidais.

Valdžia lengvina sąlygas savivaldybėms skolintis ir įsisavinti šimtus milijonų eurų europinės paramos. Merai jau svaičioja, kaip prisiskolinę statys naujus sporto centrus, baseinus, uostus, paplūdimius, pirks elektrinius autobusus. Ekspertai jau nerimauja, kad už skolintus pinigus savo miestelių gyventojams pristatę brangių projektų, savivaldybių vadovai skolas paliks mokėti gyventojams. Panašius perspėjimus jau žeria ir Prezidentas Gitanas Nausėda.

Artėja šaltasis metų sezonas, o tai reiškia, kad be kitų iššūkių Lietuva turi ruoštis ir galimam gausiam karo pabėgėlių iš Ukrainos atvykimui – prognozuojama, kad rudenį į Lietuvą gali atvykti 60 tūkst. nuo karo bėgančių žmonių. Ruoštis, tai reiškia aiškiai žinoti, kokios mūsų galimybės juos apgyvendinti, suteikti būtinas buitines, socialines, švietimo ir kitas paslaugas.

Naujausia statistika apie algas smarkiai liūdina atokesnių Lietuvos savivaldybių gyventojus. Atlyginimai toliau auga visoje šalyje, tačiau skirtumai tarp rajonų milžiniški. Dalyje regionų žmonės į rankas vidutiniškai uždirba 400 ar netgi 500 eurų mažiau nei sostinėje. Lazdijų rajono gyventoja dirbanti pensininkė Birutė jau beveik 20-imt metų prižiūri miesto gėles: „Reikia ir anksti eiti, dieną negali daryti nieko per karščius, ne tas laikas, bet aš patenkinta.

Šeštadienį Palangos Koncertų salėje vyks ekspremjero Sauliaus Skvernelio su bendražygiais kuriamos Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ steigiamasis suvažiavimas. Anot steigėjų, Demokratų sąjunga bus centro kairės politinė jėga, kuri „jau turi valstybės valdymo patirties ir gali imtis atsakomybės už šalies dabartį ir ateitį“. Per suvažiavimą planuojama išrinkti partijos pirmininką, suformuoti valdymo organus.

Kilus dvejonėms dėl kandidatės į Sauliaus Skvernelio partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkus Beatos Valungevičienės ryšių su teistais asmenimis, politikė pranešė atsiimanti savo kandidatūrą. „Nusprendžiau atsiimti savo kandidatūrą į steigiamos partijos „Vardan Lietuvos“ pirmininkės postą“, – savo „Facebook“ paskyroje rašė B. Valungevičienė. Politikės įsitikinimu, nuosprendžiai Lietuvoje yra rašome ne tik be teismo, bet ir be nusikaltimo.

Į buvusio premjero Sauliaus Skvernelio partijos „Vardan Lietuvos“ primininkus kandidatuojanti politikė Beata Valungevičienė sulaukė tinklaraštininko, kuris anksčiau dirbo S. Skvernelio patarėju, Skirmanto Malinausko kritikos. Pasak jo, ši politikė yra susijusi su Artūru Pukeliu-Šviniumi ir prieštaringai pagarsėjusiu Žydrūnu Buzu.

Ekspremjero Sauliaus Skvernelio sprendimas palikti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą bei įkurti savo politinę jėgą įnešė nemažai sumaišties į Lietuvos politinę padangę. Vienas po kito savo partijas iškeičiantys į naują S. Skvernelio kūrinį pranešė vis daugiau partijų skyrių regionuose.

Naują politinę jėgą buriančio ekspremjero Sauliaus Skvernelio bendražygių frakcijos įkurtos Anykščių, Lazdijų, Pasvalio ir Rokiškio rajonų savivaldybių tarybose, pranešė Seimo Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ frakcija. Trečiadienį frakciją tokiu pačiu pavadinimu pranešė steigiantys Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė ir septyni tarybos nariai. Antradienį tokia frakcija įsteigta Anykščių, o praėjusią savaitę – Pasvalio bei Rokiškio rajonų savivaldybėse.

Prie ekspremjero Sauliaus Skvernelio kuriamos politinės jėgos nusprendė jungtis ir Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) Lazdijų rajono skyriaus nariai, tarp jų – ir rajono merė Ausma Miškinienė. Toks sprendimas priimtas ketvirtadienį vykusiame rajono skyriaus susitikime. „Nusprendėm, kad iš 72 susirinkusiųjų vienas lieka pas Karbauskį, o visi kiti eisim pas Skvernelį“, – BNS sakė skyriaus vadovas Benius Rūtelionis. „Pas Karbauskį lieka vienas ūkininkas iš Leipalingio.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) trečiadienį ministrų kabinetui pristatė siūlymą galimybių pasą taikyti ne nuo 16 metų, kaip yra dabar, o nuo 12 metų amžiaus, mat tokio amžiaus vaikai jau gali būti skiepijami. Tokio pasiūlymo prasmės nesupranta šalies savivaldybių merai. Dėl to Vyriausybė apsispręsti turėtų pirmadienį.

Pirmadienį premjerės patarėja sveikatos klausimais Živilė Gudlevičienė teigė, kad svarstoma pakeisti galimybių paso išdavimo sąlygas. Svarstoma, kad galimybių pasas nebūtų išduodamas atlikus COVID-19 testą. Skirtingų savivaldybių merų nuomonės šiuo klausimu skiriasi kaip diena ir naktis. Vieni siūlo galimybių paso apskritai atsisakyti, kiti baiminasi nepatogumų gyventojams, o treti džiaugiasi ir sveikina idėją.

Pirmadienį pranešta, kad svarstoma vyresniems nei 75-erių gyventojams skirti 100 eurų dydžio vienkartinę išmoką už skiepą nuo COVID-19. Teigiama, kad išmoka turėtų paskatinti vyriausius gyventojus vakcinuotis. Tačiau merai dėl šios idėjos nesutaria. Vieni mano, kad išmoka išties galėtų paskatinti didžiausioje rizikoje esančius gyventojus skiepytis, tačiau kiti baiminasi, kad išmoka privers kai kuriuos gyventojus jaustis atskirtais ir diskriminuojamais.

Trečiadienį Vyriausybė nusprendė, kad penktadienį grįžta griežtesnės pandemijos valdymo priemonės. Nuo penktadienio kaukės uždarose erdvėse vėl privalomos visiems, net ir turintiems galimybių pasą. Vyriausybė taip pat rekomenduoja šalies įstaigoms ir įmonėms, jei tai yra įmanoma, pereiti prie nuotolinio darbo. Tokius Vyriausybės sprendimus palankiai vertina ne visi merai.

Monika Šalčiūtė socialiniuose tinkluose piktinosi dėl migrantų maitinimo ir pateikė pasiūlymą. Mergina piktinosi valdžios institucijomis ir apskaičiavo, kad vienas migrantas gali pavalgyti už mažesnes lėšas, nei jiems skiria valstybė. Savo idėjomis M.Šalčiūtė pasidalijo su sekėjais: „Žiūriu žinias ir rodo reportažą apie pabėgėlių maisto davinius. Na, ir institucijos skiria po 6 eurus per dieną pavalgyti vienam žmogui.

Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė nerimauja, kad šioje savivaldybėje apgyvendinti neteisėti migrantai yra nepatenkinti savo gyvenimo sąlygomis, todėl gali sukelti riaušes.  „Incidentų bent jau Lazdijuose didelių išvengta, tačiau jau jaučiame, kad ta riba yra labai arti ties peržengimu“, – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos šešėlinės Vyriausybės posėdyje ketvirtadienį kalbėjo A. Miškinienė. Pasak rajono merės, migrantus gali išprovokuoti prastos gyvenimo sąlygos.

Neteisėtai į Lietuvą per Baltarusiją atvykusių migrantų išlaikymas skirtingoms savivaldybėms kainuoja nevienodai. Tačiau jau aišku, kad nė vienai savivaldybei nepavyko išmaitinti migrantų už anksčiau Vidaus reikalų ministerijos nustatytą beveik 6 eurų sumą per parą. Iki šiol Vidaus reikalų ministerija buvo nustačiusi, kad migrantų maitinimas savivaldybėms negali atsieiti daugiau nei 5,85 eurų per parą kartu su PVM.

Neteisėtai Lietuvos sieną su Baltarusija kertantys migrantai nėra patenkinti savo gyvenimo sąlygomis Lietuvoje. Girdėti jų pasieniečiams ir savanoriams perduodami skundai apie maisto, higienos priemonių, vaistų ir pagalbą galinčių suteikti specialistų trūkumą. Migrantams gelbstinčios organizacijos akcentuoja, kad ypač daug pagalbos reikia sunkios sveikatos būklės atvykėliams, kurie serga, pavyzdžiui, vėžiu ar diabetu.

Nelegalių migrantų krizę bene labiausiai išgyvena pasienio savivaldybės, ištiesusios pagalbos ranką ir sutikusios pasirūpinti pabėgėlių apgyvendinimu. Pasak Lazdijų rajono merės Ausmos Miškinienės, dalis migrantų yra itin išrankūs maistui, nemandagūs, o gamtinius reikalus atlieka į termo indus. Apie pabėgėlių gyvenimo sąlygas merė papasakojo naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis". Mere, ar jiems (nelegaliems migrantams – red. past.

Nelegalių migrantų krizė Lietuvoje trunka jau daugiau nei mėnesį, o apgyvendinti pabėgėlius sutikusios savivaldybės pasigenda centrinės valdžios pagalbos ir veiksmų. Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė sako sulaukianti nuolatinių gyventojų pranešimų ir nuogąstavimų dėl jų teritorijose sutinkamų nelegalų. Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis" kalbėjo Lazdijų rajono merė A. Miškinienė ir Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.

Geresnio gyvenimo Vakaruose ieškantys migrantai, panašu, nusivylė Lietuvoje jiems skiriamu maitinimu. Prieglobsčio prašytojus priglaudusios savivaldybės ir pasieniečiai pasakoja, kad per Baltarusiją į Lietuvą nelegaliai atvykstantys užsieniečiai – gana išrankūs maistui ir dalis jo nevalgo išvis. Tarp šiemet pasienyje su Baltarusija sulaikytųjų daugiausia – 854 – yra Irako piliečių ar jais prisistačiusių užsieniečių.

Nelegalių migrantų srautui iš Baltarusijos nemažėjant, pasienio savivaldybės laukia valdžios sprendimų. Lazdijų rajono merės Ausmos Miškinienės pastebėjimu, seniai žinodami apią šią problemą, valdantieji jai nesiruošė. To pasekmė – gyventojų nerimas ir nesaugumo jausmas, todėl jau šiandien prašo atsakingų institucijų prisiimti lyderystę sprendžiant pabėgėlių klausimus.

Jau uždegta žalia šviesa mokinių grįžimui į klases. Tiesa, atsakomybė dėl mokinių grąžinimo į mokyklas gula ant savivaldybių pečių – jos turės spręsti, kaip ir kada klasių durys atsivers. Tačiau švietimo bendruomenė baiminasi, kad švietimo klausimų savivaldybėms spręsti gali nepavykti, o Lietuvos moksleiviai savo ruožtu planuoja rengti pareiškimus savivaldybėms – grįžti į mokyklų suolus nori tik vienetai.

Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentu trečiadienį suvažiavime Vilniuje išrinktas Jonavos rajono meras, socialdemokratas Mindaugas Sinkevičius. „Dėkoju už man išreikštą pasitikėjimą, stengsiuosi savo darbu, veikla nenuvilti. Norėčiau padėkoti mūsų ilgamečiam vadovui Ričardui Malinauskui už jo nuoširdų darbą, kuris turbūt kainavo daug sveikatos, kantrybės, gal ir vienas, kitas plaukas pabėgo, bet mes tikrai esame jums skolingi“, – suvažiavime sakė naujas LSA vadovas.

Apslopus nerimui dėl nuodais – arsenu – užteršto geriamojo vandens šalies vandenvietėse, žmogaus organizmui pavojingo metalo rasta Lazdijų rajone. Beje, šioje vandenvietėje ir prieš pusmetį buvo aptiktas didelis kiekis arseno. Žmonės išsigandę ir ragina valdžią problemą spręsti iš esmės ir kuo skubiau. Lazdijų rajono Barčių gyventoja Elena sako, kad išgirdus, jog jų kaimo vandenvietėje vėl rastas didelis kiekis pavojingo metalo – arseno, net sušlubavo sveikata.

Kad ir kokiomis prognozėmis prieš rinkimus dalinasi sociologai ir politologai, nebūna rinkimų be intrigų, net tada, kai viskas atrodo aišku kaip dieną. Todėl ir šiųmečiai savivaldos rinkimai pažėrė toli gražu ne vieną netikėtumą. Portalas tv3.lt politologų teiravosi, kas juos labiausiai nustebino šiuose rinkimuose. Daugiausiai mandatų per savivaldos rinkimus gavo konservatoriai ir socialdemokratai – po 274, dar kelis mandatus konservatoriai prisidūrė dalyvaudami koaliciniuose sąrašuose.

Iš 60 šalies savivaldybių penkių vadovėmis išrinktos moterys – kaip ir per praėjusius savivaldos rinkimus. Birštonui toliau vadovaus pirmajame ture perrinkta socialdemokratė Nijolė Dirginčienė, Širvintų rajonui – su visuomeniniu komitetu rinkimuose dalyvavusi dabartinė merė Živilė Pinskuvienė, Vilniaus rajono mere toliau dirbs Lietuvos lenkų rinkimų akcijos atstovė Marija Rekst.

Rinkimai nauji, o dalis kai kurių ilgamečių savivaldybių vadovų – valdantys ne pirmą kadenciją, pavyzdžiui, ir visus 25 metus. Tiesa, kol kas tik trys ilgamečiai merai užtikrintai tęs savo vadovavimą savivaldybėms, kitiems trims dėl savo vietos teks pakovoti antrajame rinkimų ture. Į valdžią dešimtmečius grįžtančių, kartais ir teisėsaugos akį patraukusių, merų fenomeną politologai aiškina tuo, kad gyventojai bijo pokyčių.

 Žemės ūkio viceministre dirbs ministerijos Agroaplinkosaugos ir ekologinio ūkininkavimo skyriaus vedėja „valstietė“ Ausma Miškinienė. Ministro Giedriaus Surplio atstove spaudai dirbs komunikacijos konsultantė Vitalija Jankauskaitė-Milčiuvienė. Ji su „valstiečiais“ dalyvavo praėjusiuose Seimo rinkimuose. Žemės ūkio ministerija pranešė, kad 32-ejų A. Miškinienė bus atsakinga už žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės politikos formavimą.