Sekmadienio popietę, antrą valandą dienos Vilniaus sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, būtent tuo metu, kai nutyla vaikų šūksniai, mat ir čia nuolat gyvenantys globotiniai, ir jų auklėtojos išsiruošia popiečio miego, netikėtai suskamba signalizacija ir slaugytojų kabinete užsidega lemputė.
Tai kūdikių namuose reiškia tik viena. Signalizacijos gausmas praneša, kad gyvybės langelyje paliktas dar vienas mažylis. Tai užfiksavusi slaugytoja nuskuba prie gyvybės langelio, ir randa antrąjį čia paliktą naujagimį šiais metais.
„Atėjo, rado berniuką. Gražų. Ir tada procedūra įprasta. Apžiūrim pirma vaikelį, kad ten nebūtų smurto žymių, kad jis kvėpuotų normaliai, kad viską. Ir kviečiam tada greitą pagalbą, policiją kviečiam“, – pasakoja budinti slaugytoja Daiva Pozingienė,
Gyvybės langelis taip sukurtas, kad vaiką palikti nusprendusi motina turėtų laiko pranykti niekieno nepastebėta. Signalizacija įsijungia tik praėjus porai minučių po langelio atidarymo. Langelyje įtaisyta patogi lovytė, aplinkui nėra jokių stebėjimo kamerų:
„Kai pradeda, įsijungia ta signalizacija, tai einam į langelį ten žiūrėti yra vaikelis ar ne, o tada kai grįžtam jau su vaikeliu, tada jau išjungiam.“
Paliktas naujagimis, pasak slaugytojų, pas juos neužsibuvo – atvykus tarnyboms netrukus buvo pervežtas į Santarų klinikas Vilniuje:
„Nu jis ką tik gimęs naujagimis dar, matomai tiesiai iš ligoninės. Visai naujagimis. Keletos dienų. Jis buvo ligoninės rūbeliais, suvystytas vystikliukais.“
Santaros klinikose kūdikiui atliekami papildomi tyrimai sveikatos būklei nustatyti. Klinikų naujagimių skyriaus darbuotoja plačiau berniuko būklės nekomentuoja, tačiau išduoda, kad dažniausiai „langelyje“ palikti vaikai – puikios sveikatos, todėl ligoninėje taip pat neužsibūna.
„Jeigu puikios būklės, tai apie savaitę. Turi problemų naujagimis – palaikom tiek, kiek reikia. Jas išsprendžiam ir tada atiduodam. Dažnai su problemom neatiduoda vaikų. Jie būna paprastai sveiki, gražūs naujagimiai“, – teigia gydytoja Jolita Biliuvienė.
Tai patvirtina ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba. Esą tokie, kelių dienų ar kelių savaičių amžiaus pamestinukai dažniausiai įtėvius randa iš karto. Iš 68 gyvybės langeliuose paliktų kūdikių jau įvaikinti 52.
„Tokių vaikų įvaikinimas labiausiai atitinka interesus. Nes palikimas gyvybės langelyje yra anoniminis, kilmės šeima – labai retai kada yra žinoma. Dėl to, na, įvaikinimas geriausiai atitinka jų interesus“, – pasakoja įvaikinimo tarnybos atstovė Agnė Marčiukaitienė.
Langelyje paliktų vaikų įtėviai turi susitaikyti su tuo, kad tokį žingsnį žengę artimieji persigalvoti ir paprašyti vaiko atgal gali per artimiausius tris mėnesius. Ir jei motinystė patvirtinama DNR tyrimais, motina mažylį atgauna. Nuo 2009-ųjų, kai Lietuvoje atsirado gyvybės langeliai, 11, savo vaikus prieš tai palikusių tėvų persigalvojo ir savo mažylius vis dėlto nusprendė auginti patys:
„Tų aplinkybių būna labai įvairių. Būna, kad kreipiasi tėčiai sužinoję, kad vaikutis buvo paliktas. Būna visokių kitokių situacijų.ׅ“
„Gyvybės langeliai“ naujagimius priima daugelyje didžiųjų šalies miestų – Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Jonavoje, Klaipėdoje, Šiauliuose bei Marijampolėje. Sostinėje sutrikusio vystymosi kūdikių namuose veikiančiame gyvybės langelyje per dešimt metų palikti 28 kūdikiai.
