Pagal labiausiai tikėtiną Švietimo agentūros prognozę matematikos A lygio egzamino gali neišlaikyti kas penktas abiturientas, o B lygio – daugiau nei du trečdaliai laikančiųjų. Pagal blogiausią scenarijų B lygio matematikos egzamino gali neišlaikyti 9 iš 10 moksleivių.
Šiaulietės abiturientės Emilijos pažymių vidurkis – apie 7 balai. Tačiau, anot merginos, vidurkį labiausiai apačion tempia matematika – šio egzamino ji baiminasi labiausiai.
„Krūviai yra dideli, matome, kad vyksta šiokia tokia betvarkė – tiek su medžiaga, tiek su kursais ir vadovėliais. Jaučiamės kaip eksperimentiniai triušiai“, – sako abiturientė Emilija.
Mažins kartelę matematikos egzaminui
Šiemet matematikos B lygio egzamino neišlaikė 6 iš 10 moksleivių. Neišlaikiusiųjų skaičius sumažėjo iki 42 proc. tik tada, kai Švietimo ministerija pridėjo po 10 balų. Dabar siūloma mažinti egzamino išlaikymo kartelę nuo 35 iki 25 taškų.
„Mes labai aiškiai matome, kad išlaikymo kartelė šį pavasarį buvo tikrai neadekvačiai nustatyta ir pakelta iki 35 taškų. Matėme rezultatus ir turėjome daryti tam tikrus sprendimus tam, kad atlieptume mūsų mokinių – vaikų – ateitį bei suteiktume galimybę studijuoti aukštosiose mokyklose“, – tikina švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė.
Jei ministerija kartelės nemažintų, kaip prognozuoja Nacionalinė švietimo agentūra, pagal labiausiai tikėtiną scenarijų matematikos B lygio egzamino neišlaikytų 7 iš 10 moksleivių, o pagal blogiausią – net 9 iš 10. Matematikas Dainius Dzindzalieta dėl tokios niūrios prognozės labiau kaltina Švietimo agentūrą, o ne 35 taškų kartelę.
„Jeigu jau negali parengti normalaus egzamino, tinkamo pagal programą, jeigu Nacionalinė švietimo agentūra negali kokybiškai atlikti savo darbo, tai ministerijai belieka tik kartelę žeminti“, – kalba D. Dzindzalieta.
Nuleidus išlaikymo kartelę, anot Švietimo agentūros, matematikos B lygio egzamino neišlaikytų kas antras jį laikantis, o palikus 35 būtinus surinkti taškus – net 70 proc. laikančiųjų.
„Nėra vienos teisingos pozicijos – teigti vienaip ar kitaip, kas čia dėl to kaltas: ar dėl to, kad pasiekimai prasti, nes prastai dirba mokytojai, ar todėl, kad prastai mokosi mokiniai, ar todėl, kad švietimo politika ilgus metus buvo tokia, kuri privedė prie šios situacijos“, – sako Švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
Ar reikia mažinti išlaikymo kartelę, profesinė sąjunga vieningos nuomonės neturi. Emilijai sumažinta kartelė būtų į naudą – ypač dėl matematikos.
„Aš gavau 28 taškus, tai jeigu kalbame apie 35 taškų kartelę – dar neišlaikiau. Tačiau kadangi yra minčių kartelę mažinti iki 25, tokiu atveju būčiau išlaikiusi“, – tikina abiturientė Emilija.
Mokytojai ketina piketuoti
Kartelės mažinimą iš esmės palaiko ir Moksleivių sąjunga.
„Padidinta kartelė kelia pakankamai didelį stresą ir mokiniams daug kainuoja – tiek nervų, tiek ateities galimybių. Jie turi rinktis, galvodami: išlaikysiu ar neišlaikysiu“, – kalba Moksleivių sąjungos atstovė Tėja Lukošiūtė.
Švietimo ministerija diskusijoms dėl kartelės mažinimo švietimo bendruomenei duoda dvi savaites. Ministrei pastaruoju metu rūpesčių kelia ne tik artėjantys brandos egzaminai, bet ir mokytojų grasinimai po savaitės piketuoti dėl atlyginimų. Mokytojai reikalauja nuo Naujųjų metų algas kelti 7 proc. Ministerija nusprendė atlyginimus didinti 11 proc., bet tik nuo rugsėjo.
„Atlikę skaičiavimus pastebėjome, kad mokytojų atlyginimas vidutiniškai kitais metais didėtų 3,8 proc., kadangi didinimas būtų tik nuo rugsėjo. O vidutinis darbo užmokestis pagal prognozes auga apie 7–8 proc.“, – tikina A. Navickas.
Jei ministerija nesutiks algų didinti tiek, kiek reikalauja Švietimo darbuotojų profesinė sąjunga, ši grasina piketu neapsiriboti – imsis streiko.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.
