O pasak psichologų, pirmieji požymiai, kurie byloja apie sudėtingą žmogaus emocinę būklę yra elgesio pokyčiai, miego sutrikimai ir emocijų kaita.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže
22 metų Rugilė vos šešiolikos turėjo sudėtingą stuburo tiesinimo operaciją. Merginai du mėnesius po operacijos keltis iš lovos, vaikščioti, daryti paprasčiausius veiksmus buvo be galo sunku.
„Tu suvoki, kad tu ir vaikščiot kaip mažas vaikas turi mokytis iš naujo – tai kerta ne tik per fizines visas tas jėgas reabilitacijos procese, bet ir psichologiškai labai sudėtinga, iš tikrųjų, būna“, – kalbėjo Rugilė.
Rugilė pasakoja, kad tuo metu jautė didelę savigraužą ir liūdesį. O psichologinė būklė buvo tokia sunki, kad netgi bijojo užmigti viena.
„Kai tu nueini per dieną vieną žingsnį, tu vėl atsiguli į lovą ir galvoji – „Kodėl aš negalėjau daugiau?“ – teigė mergina.
Vilnietė pasakoja, kad po operacijos jai pirmąją psichologinę pagalbą suteikė šeima ir artimieji.
„Manęs labai klausydavo. Labai išgirsdavo ne tik klausydavo. Svarbiausia viskas tai, kad nebūtų to spaudimo, kad – „tai gerai, dabar einam, darom kažką“ – ne“, – išgyvenimais dalijosi vilnietė.
Ne visi žino, kaip suteikti psichologinę pagalbą
Kaip padėti sudėtingoje situacijoje atsidūrusiam draugui ar artimajam? „Sprinter“ tyrimų duomenimis, 4 iš 10 gyventojų pripažįsta, jog nemokėtų suteikti pirmosios psichologinės pagalbos. O daugiau nei pusė lietuvių sako, kad jiems patiems, ar šalia esantiems, prireikė psichologinės pagalbos.
Tiesa, ne visi kalbinti žmonės žino, kas tai yra.
„Pirmąkart girdžiu, ką jūs sakot, kad pagalba yra, egzistuoja toks dalykas“, – sakė vyriškis.
„Bandysiu spėti, kad tai galėtų būti, jeigu pastebi artimieji, galėtų kreiptis, nežinau, suteikti tą pagalbą“, – manė moteris.
„Na psichiką nuraminti. – Kaip? – O kaip? Yra linijos, kur galima kreiptis, ko gero“, – kalbėjo kalbinta moteris.
„Mano pačių žmonių, draugų tarpe yra tokių, kurie tiesiog bijo likti patys vieni namuose, tai tokiems žmonėms iš tikrųjų reikalinga suteikti pirmą psichologinę pagalbą“, – patirtimi dalijosi gyventoja.
Požymiai, kad žmogui nėra viskas gerai
Pasak psichologų, jei žmogus nesikreipia pagalbos ir neišlieja emocijų, dažniausiai jas ima slopinti vartodami alkoholį arba psichotropines medžiagas.
Tyrimai rodo, kad žmonės, slopinantys emocijas, dažniau serga onkologinėmis, širdies ligomis, turi padidėjusį kraujospūdį. O, kad žmogui reikalinga pirmoji psichologinė pagalba, išduoda elgesio pokyčiai.
„Pavyzdžiui, žmogus buvo pakankamai emocionalus ir staiga kažkaip apatiškas, niekas neįdomu, jokių emocijų nepatiria. Tai irgi gali būti ženklas“, – kalbėjo psichologė Beata Pučinskaitė.
Tokiu atveju neužtenka pasakyti – „viskas bus gerai“. Psichologė pasakoja, kad žmonės, išgirdę šią frazę, nenori atsiverti ir kalbėti apie savo emocijas.
„Žinojimas, kaip prieiti prie žmogaus, kad galim su juo išbūti, nereikia situacijos iš karto kažkaip labai sutvarkyti. Padėti jam prisiminti, ką jis jaučia kūne, pakvėpuoti kartu su juo. Patikinti, kad žmogus nemirs nuo panikos atakos“, – akcentavo psichologė.
Todėl Raudonojo Kryžiaus atstovai pabrėžia 3 veiksmus – žmogų stebėti, klausti kaip jisai jaučiasi ir išgirsti.
„Labai mėgstam patarinėti, kišti savo nuomonę, kaip aš išgyvenau ir kaip čia gyvenimas yra suraitytas. Todėl tas aktyvus klausymas, dėmesingas klausymas ir yra tai, kai tu klausi kito žmogaus, kokia yra jo emocinė būsena, o ne kaip tau atrodo kaip turėtų būti“, – teigė Lietuvos Raudonojo Kryžiaus atstovė Jovita Kriukelytė.
O atkreipti dėmesį į pirmąją psichologinę pagalbą ėmėsi ir menininkai. Štai dailininkė Agnė rodo, kaip iš kompiuterio klaviatūrų, kitų elektronikos priemonių ir sulaužyto gipso sukūrė šią instaliaciją apie emocijas.
„Tą sunkumą, tą slogumą aš vaizduoju šita juoda ola, ant kurios stovi juodas žmogelis, kuris žiūri į bedugnę ir, gali būti, kad mąsto, kad neberanda kažkokios išeities“, – kalbėjo menininkė Agnė Kišonaitė.
Lietuvos Raudonasis Kryžius organizuoja ir pirmosios psichologinės pagalbos mokymus, kurių metu žmonės mokosi atpažinti emocijas, išklausyti streso apimtą žmogų ir įvertinti, kokios pagalbos reikia ir, jei reikia, tinkamai nukreipti.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
