45-erių vyras tą rytą traukinių stotyje buvo tarp dar 4000 civilių, bėgančių nuo Rusijos kariuomenės šalies Rytuose. Pasak liudininkų, stotis buvo sausakimša, visi buvo pasiruošę stovėti ilgoje kelionėje traukiniu, jei tai reiškė, kad jie bent taip bus galima išvykti.
Tačiau nuo karo jie vis tiek nepabėgo. Prieš traukiniui įvažiuojant į Dniprą, virš geležinkelio stoties pastato sprogo dvi balistinės raketos, pažerdamos mirtinas kasetines bombas per visą minią ir bagažo salę. Kasetiniai ginklai pagal tarptautinius įstatymus yra neteisėti dėl beatodairiškos sukeliamos žalos dideliame plote.
„Labai aiškiai tai prisimenu. Pamaniau, kad girdžiu lėktuvą, o paskui nukritau ant grindų”, – sakė A. Kovalovas iš ligoninės lovos Dnipropetrovsko srityje. Ukrainos valdžia paprašė, kad ligoninė straipsnyje nebūtų identifikuojama, nes ji naudojama civilių ir karių gydymui.
„Pirmą minutę buvo visiškas chaosas. Užsidegė pirmosios pagalbos palapinės, užsidegė automobiliai. Visur buvo pilna kraujo ir dūmų. Tada žmonės pradėjo šaukti, kad visi išeitų iš stoties. Visi bėgo. Bandžiau bėgti, bet parkritau. Iki tol nesupratau, kad buvau visas kruvinas, o kūnas sužeistas”, – pasakojo vyras.
Jį sužalojo šrapnelis, kuris pataikė jam į petį ir pažeidė abi kojas. Jam buvo suteikta pirmoji pagalba ir jis nuvežtas į ligoninę, o gydytojai tikisi, kad jis vėl galės vaikščioti.
A. Kovaliovo sužalojimai yra siaubingi ir jam vis dar labai skauda, bet jis ištrūko gyvas. Per išpuolį Kramatorske žuvo 57 žmonės, o dar 109 buvo sužeisti per vieną iš baisiausių incidentų per šešių savaičių karą. Ukrainos pareigūnų teigimu, tuo metu, kai į teritoriją pataikė dvi sovietų laikų raketos „Točka-U“, stotyje nebuvo nė vieno kario: dauguma keleivių buvo moterys ir vaikai.
Po išpuolio filmuotoje medžiagoje matyti kraujo ruožai ant žemės ir didelės krūvos nereikalingo bagažo. Šeimoms bandant išsiaiškinti, ar išgyveno jų artimieji, iš krepšių suskambo mobilieji telefonai.
Vienos iš raketų korpusas, nukritęs ant žolės prie geležinkelio stoties fasado, buvo išpaišytas baltais dažais su užrašu rusų kalba: „за детей” – už vaikus. Tačiau Maskva paneigė įvykdžiusi šį mirtiną išpuolį, teigdama, kad dėl to kaltos Ukrainos ginkluotosios pajėgos. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis Kramatorsko ataką pavadino „blogio aktu, kuris neturi ribų“.
„Neabejoju, kad tai padarė Rusija. Prisimenu visus aplinkinius. Kažkas mirė prieš pat mano akis, – sakė A. Kovalovas. – Viena moteris rėkė ir tempė savo vaiką. Jam trūko kūno dalių. Galiausiai galėjau pranešti savo mamai, kad man viskas gerai. Ji jau buvo paskambinusi į visus regiono morgus, ieškodama manęs.”
Vos ne vos pabėgo ir Volodymyro Vakulenko šeima. 67 metų V. Vakulenka ir jo 63-ejų žmona Halyna traukinių stotyje atsisveikino su anūku, jo žmona ir dvejų metukų jų sūnumi, kurie norėjo nuvykti į vakarinį Lvivo miestą.
Judrioje salėje pajutęs klaustrofobiją V. Vakulenka išėjo į lauką ir laukė automobilyje tuo metu, kai pataikė raketos. Šrapnelis pramušė jo plaučius ir vos nepataikė į širdį, antradienį po sėkmingos antrosios V. Vakulenkos operacijos sakė chirurgas.
Anūko žmona Natalija per išpuolį užgulė savo vaiką ir buvo nežymiai sužeista, tačiau jaunesnieji šeimos nariai netrukus galėjo išvykti į šalies vakarus.
„Ačiū Dievui už gydytojus. Volodymyras čia tik dėl jų“, – sakė Halyna, braukdama ašaras prie vyro lovos, kai parodė „The Guardian“ vieną iš mažų metalo gabalų, kuriuos gydytojai pašalino iš krūtinės ertmės.
„Maži vaikai guli negyvi. Įsivaizduokite, kad gyvenate 63 metus vien tam, kad tai pamatytumėte,” – sakė ji.
„Tą dieną atvažiavo du traukiniai, visi žinojo, kad bus daug civilių. Rusai sako, kad mums padeda. Ačiū už tokią pagalbą”, – pridūrė moteris.
Žmogaus teisių gynimo organizacijos ir karo nusikaltimų tyrėjai Kremlių apkaltino vykdant oro antskrydžius ir atakuojant civilinę infrastruktūrą. Visos egzekucijos, prievartavimai ir civilių kankinimai Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje Ukrainoje taip pat išgąsdino pasaulį.
Remiantis pirmadienį Kyjivo ekonomikos mokyklos paskelbtais skaičiavimais, per invaziją iki šiol buvo apgadinta, sunaikinta beveik 600 švietimo įstaigų ir 205 medicinos įstaigos.
Maskva ne tik surengė antskrydį Kramatorsko traukinių stotyje, pilnoje bėgančių civilių gyventojų, bet anksčiau atakavo ir gimdymo namus apgultame Mariupolio mieste, o išpuolis Mariupolio dramos teatre, kuris buvo naudojamas kaip prieglobstis nuo bombų, nusinešė apie 300 žmonių gyvybes.
„Tai, ką daro rusai, yra žiauru ir šokiruoja. Tai daug blogiau nei 2014-aisiais“, – sakė ligoninės, gydančios A. Kovalovą ir V. Vakulenką, direktorė, kuri įstaigai vadovavo aštuonerius metus nuo konflikto Donbase pradžios.
Šios ligoninės darbuotojai iš karto po išpuolio Kramatorske gydė 85 žmones. Nuo to laiko dauguma pacientų buvo perkelti į kitas šalies ligonines, tačiau A. Kovalovas ir V. Vakulenka kartu su per išpuolį vaiką praradusia traumuota moterimi tebėra jos globoje.
„Esame įpratę gydyti traumas, kulkų žaizdas, traukti šrapnelius nuo minų ar raketų, – sakė ji. – Bet aš vis dar nesuprantu, kaip žmonės gali tai padaryti. Tada nesupratau ir dabar nesuprantu.”
