Kalbėdama apie siūlomus pokyčius, A. Armonaitė pabrėžė, jog siūlomi pokyčiai padės sukurti daugiau darbo vietų, užtikrinti savarankiškumą gynybos pramonės srityje.
Seimo narė pastebėjo, jog Lietuvos gynybos pramonė yra pakankamai horizontali – gaminama daugybė komponentų, nuo optikos iki detalių, iš kurių pagaminami dronai. Įmonės daugiausiai koncentruojasi į dronų ir jų priedėlių gamybą, o per ketverius metus gamybos apimtys padidėjo 46 proc. Per ketverius metus gamyba padidėjo iki 46 proc.
Dronų gamyba tampa ypač aktuali karo Ukrainoje kontekste – A. Armonaitė pabrėžė, jog per savaitę Ukrainos dronai sunaikino 75 Rusijos tankus ir 101 artilerijos vienetą, o sausį buvo užfiksuota 3 tūkst. dronų atakų. O pati Ukraina turi planų plėsti dronų gamybą iki 1 mln. vienetų kasmet.
Įvardijo numatomus pokyčius
Iš viso A. Armonaitė siūlo įgyvendinti 4 pokyčius, kurie pasak jos, leistų didinti gamybos. Pirmiausia, Seimo narė siūlo sumažinti ginklų dalių gamybos ribojimus.
„Jei Lietuvoje įmonė gamina kažkokį komponentą ar detalę, drono korpusą, patį droną, kitus priedus ir detales jau licencijuotam gamintojui, Lietuvoje atsisakytume šių detalių gamybos licencijavimo. Būtų mažiau biurokratijos, daugiau laisvės gaminti“, – teigė Seimo narė. Taip pat A. Armonaitė siūlo panaikinti dalį patikrų darbuotojams, dirbantiems gynybos pramonėje.
„Darbuotojai, norintys dirbti šioje pramonėje turi praeiti be galo daug patikrų. Mes jų visiškai nepanaikiname, bet juos mažinsime. Mūsų nuomone, tai yra pertekliniai, biurokratiniai ribojimai“, – paaiškino A. Armonaitė.
A.Armonaitės teigimu, būtina palengvinti galimybę testuoti ginkluotę – anot jos, tai būtų galima daryti ir Lietuvoje.
„Dabar, kadangi vyksta karas Ukrainoje, dalis tų technologijų yra mūšio lauke ir testuojamos. Norime palengvinti galimybę testuoti ir eksponuoti Lietuvoje pagamintus gaminius parodose, leisti juos lengviau išvežti, testuoti, kur tai leidžiama“, – pridūrė ji.
Galiausiai, ministrė siūlo leisti lietuviškoms įmonės atlikti karinės ginkluotės priežiūrą, remontą.
„Kai perkama ginkluotė, reikia vykdyti jos priežiūrą, remontą. Mes įdėtume reikalavimą tai vykdyti Lietuvoje registruotam juridiniam asmeniui, tai galės atlikti lietuviškos įmonės, tiekėjai“, – teigė ji.
Verslo atstovai pasiūlymus vertina teigiamai, siūlo siekti ambicingesnių sprendimų.
Konferencijoje dalyvavo ir keli verslo organizacijų atstovai. Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) laikinasis generalinis direktorius Tomas Garuolis A. Armonaitės pateiktus pasiūlymus vertino teigiamai – jo teigimu, 4 pateikti pasiūlymai galėtų būti startas diskusijos pradžiai.
„Tikimės, kad tai bus pirmas žingsnis, nuo kurio turbūt verta pradėti. Visos verslo organizacijos sutinka, kad reikia didinti gamybos finansavimą. Ne tik papildomi mokesčiai būtų svarus indėlis į mūsų gamybą. LPK nuomone reikia siekti, kad kuo didesnė dalis pramonės poreikių būtų įsigyjama Lietuvoje. Įgalindami savo pramonę, mes trumpiname tiekimo grandines“, – kalbėjo T. Garuolis.
Panašiai pasiūlymus įvertino Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos direktorius Vaidas Sabaliauskas. Tiesa, jo teigimu, reikėtų galvoti apie ambicingesnius sprendimus.
„Šiuos siūlymus vertiname kaip pirmą žingsnį. Turime siekti dar ambicingesnių sprendimų. Karas Ukrainoje tęsiasi jau 10 metų. Bet mūsų šalis yra vienintelė šalis Europoje, draudžianti užsiimti A kategorijos ginklų gamyba. Tame tarpe, ir amunicijos bei ginklų tiekimu Ukrainai. Norėtume didesnio valstybės pasitikėjimo, nes tai riboja verslo konkurencingumą. Tikiuosi rasime kompromisą su politikais, kaip šias geras iniciatyvas dar papildyti“, – sakė V. Sabaliauskas.
V. Sabaliauskas taip pat išskyrė, kurie iš pasiūlytų pakeitimų verslui būtų svarbiausi.
„Labai remiame pataisas, kurios suteiks gamintojams teisę gaminti detales nesilaikant labai griežtų reikalavimų.
Na pavyzdžiui – gamykla turinti visas technologijas, stakles, specialistus, galėtų gaminti vieną detalę. Bet norint jai pateikti užsakymą, tą vieną detalę pagaminti, ji turi visą savo gamyklą paversti seifu“, – ironizavo V. Sabaliauskas.
„Taip pat, labai palaikome kitas pataisas – tame tarpe ir technologijų pritraukimą. Įsigyjant sudėtingas technologijas, brangią ginkluotę, ją reikės prižiūrėti, remontuoti. Bus reikalingi specialistai. Įsigyjant tokias technologijas, turėtų būti įpareigotos institucijos, įdarbinti Lietuvoje esantį verslą, arba įpareigoti tiekėją, sukurti darbo vietą Lietuvoje“, – pridūrė V. Sabaliauskas.
Asociacijos vadovas teigiamai įvertino ir pasiūlymą atsisakyti medicininių patikrų kai kuriems gynybos pramonės darbuotojams.
„Ne visos pareigos yra susijusios su priėjimu prie mirtino ginklo, juo labiau, kai eina kalba apie komponentus, kurie visiškai nesudaro jokio pavojaus sveikatai ar gyvybei“, – paminėjo jis.
Konferencijoje dalyvavęs paramą Ukrainos kariams tiekiančios organizacijos „Blue/Yellow“ vadovas Jonas Ohmanas sakė, jog Lietuvos karin pramonė kai kuriais aspektais pirmauja pasaulyje.
„Noriu atsakingai pasakyti, kad kai kuriose vietose, Lietuvos karinė pramonė pasaulyje yra pirmoje vietoje, kalbant apie tai, ką girdime iš Ukrainos“, – sakė J. Ohmanas.
Vis dėlto, jis sutiko su kitais pranešėjais – J. Ohmano nuomone, nors pasiūlymai geri, reikia galvoti ir apie ambicingesnius sprendimus.
„Dar noriu pasakyti, jog tai yra per mažai. Mes turime suvokti, kad kai kuriomis prasmėmis esame ant karo slenksčio“, – perspėjo J. Ohmanas.
„Tai yra būtinas ir sveikintinas žingsnis, bet reikia daugiau“, – pridūrė jis.
