„Dabar institucijos yra atsakingos už viską ir nieką. Aplinkos ministerija šiek tiek, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiek tiek, savivaldybės už kažką atsakingos. Reikia vieningo požiūrio ir sujungiant visas priemones į vieną strategiją“, – po susitikimo dėl būsto prieinamumo bei įperkamumo klausimų žurnalistams teigė A. Armonaitė.
„Turime turėti rimtus pokalbius su Lietuvoje esančiais bankais dėl sąžiningo skolinimosi dalykų. Mes suprantame, kad reikalingi saugikliai, bet jie yra griežčiausi Europoje ir norime, kad jauniems žmonėms ir jaunoms šeimoms būtų lengviau pasiskolinti“, – vertino ji.
Tuo metu Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros (LNTPA) prezidentas Mindaugas Statulevičius tvirtino, kad daugiausiai problemų sukuria savivaldybės, kurios vilkina procesus.
„Tiek, kiek dabar susiduriame, tai savivaldoje labai daug sukoncentruota galios ir ten yra tikrai daug tobulinamų dalykų. Manome, kad savivaldybė turėtų dirbti ranka rankon didinant būsto įperkamumą, bet dabar matome, kad tikrai yra lėtinama“, – aiškino M. Statulevičius.
A. Armonaitė palaikė idėją, kad dabartiniai reikalavimai yra per didelį ir brangina statybas, kelia pabaigtų būstų kainas.
„Vystytojai kalba apie didelius reikalavimus, kurie vienas kitam prieštarauja ir ilgas procedūras. Statybos leidimų visa procedūra trunka apie 3 metus. Atskirais etapais 18 mėn. vidutiniškai. Tai išbrangina procesą“, – aiškino ji.
„Reikalavimai vystymui negali prieštarauti vienas kitam. Jie turi būti maksimaliai skaitmenizuoti. Jie turi būti grįsti konsultacijomis ir bausmėmis“, – tvirtino ji.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijos duomenimis, vidutiniškai įpirkti būstą Lietuvoje reikia 6, o Vilniuje – 7 metinių atlyginimų. Kaip parodė LNTPA užsakymų „Sprinter tyrimų“ kovo–balandžio mėnesiais atlikta šalies gyventojų apklausa, būsto įperkamumas yra didžiausią susirūpinimą kelianti problema daugiau nei trečdaliui – 35 proc. – Lietuvos gyventojų. Tuo metu daugiau nei pusė apklaustųjų – 56 proc. – sutinka, kad įperkamo būsto pasiūla jų gyvenamuose miestuose ir rajonuose yra nepakankama.
Tyrimo duomenimis, pagrindinės priežastys, dėl kurių gyventojai neįsigyja nuosavo būsto, yra pradinio įnašo neturėjimas (69 proc.), taip pat pajamų trūkumas – tai sudaro kliūtį įsigyti savo namus 36 proc. gyventojų.
