A. Armonaitė taip pat pasisako už tai, kad būtų žmonės būtų vakcinuojami kuo daugiau vietų, pavyzdžiui, baruose ar paplūdimiuose. Apie tai ekonomikos ir inovacijų ministrė antradienį komentavo Lukiškių aikštėje susirinkusiems žurnalistams.
„Kai pristatėme Galimybių pasą, jo tikslas buvo atidaryti kuo daugiau veiklų ir išlaikyti jas atidarytas, kad išvengtume ateities karantinų.
Jau matome, kad galimybių pasas bus ypač reikalingas rudenį, kad neuždarytume ekonominių veiklų, kad žmonės toliau galėtų džiaugtis savo mėgstamais restoranais, kavinėmis, parduotuvėmis ir taip toliau.
Vyriausybė spręs, bet panašu, kad tos veiklos bus atviros pasiskiepijusiems žmonėms, nes šiuo metu Lietuvoje vyksta nepasiskiepijusių pandemija“, – sakė A. Armonaitė.
„Mes kalbame apie tai, kad žmonės pasivakcinavo, pasiskiepijo, išgyveno tam tikrus šalutinius poveikius, bet jie turi imunitetą, yra imunizuoti, kad mes jų ribojimais ir draudimais nebaustume. Toks mūsų tikslas“, – pridūrė ji.
Ministrė teigė, kad žmonės, kuriems galbūt pritrūko laiko pasiskiepyti, galėtų tą padaryti jau dabar. Pasak A. Armonaitės, Vyriausybė diskutuos apie tai ar įvesti galimybių pasą toms veikloms, kurioms jis anksčiau negaliojo, pavyzdžiui, kirpykloms ar parduotuvėms.
„Mes galime kalbėti apie daugiau veiklų. <...> Ir veiklos, ir aptarnavimas. Nei aš, nei kažkas kitas Vyriausybėje jokių ribojimų nenorime, bet yra tokia situacija, kad turime delta atmainą, kuri 80 proc. Lietuvoje dominuoja, 95 proc. ligoninėse žmonių yra nepasiskiepiję ir užsikrėtę.
Mes turime nepaskiepytų žmonių pandemiją. Mums būtina pasiskiepyti, o tiems žmonėms, kurie yra jau imunizuoti, jie turi imunitetą, kad jie galėtų gyventi normalų gyvenimą“, – pripažino A. Armonaitė.
Ministrės teigimu, Vyriausybės diskusijose kalbama apie tai, kad rodiklis, kuomet būtų pradėti taikyti ribojimai nepasiskiepijusiems asmenims, yra užimtų lovų skaičius ligoninėse.
„Situacija labai paprasta. Žmonės, kurie suserga COVID-19 liga, jiems yra prioritetas. Tie žmonės, kurie laukia operacijų, jiems reikalingas kitoks gydymas, jie yra užleidę vietas būtent covid ligoniams.
Kai mes pasieksime 300 covid lovų, akivaizdu, kad reikės kitų sąskaita tuos pajėgumus didinti ir tikėtina, kad tada įsijungs naujas reguliavimas su galimybių pasu, tą Vyriausybė spręs artimiausiu metu“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Pasak jos, yra žmonių, kurie dėl objektyvių priežasčių negali pasiskiepyti, pavyzdžiui, nėščios moterys, tad jiems bus užtikrinta galimybė naudotis galimybių pasu pasidarius testą nuo koronaviruso.
„Tačiau šiaip paskata turi būti skiepytis. Mes siūlome vakciną nemokamai, žmonės gali pasirinkti gamintoją, kuris jiems patinka. Didelėje dalyje užsienio valstybių nėra galimybių pasirinkti. Yra tiek daug opcijų, svarbu, kad žmonės jomis pasinaudotų ir ateitų skiepytis“, – kalbėjo A. Armonaitė.
Pasak A. Armonaitė, kol kas negalima teigti, kad visos paslaugos, kurios yra uždarose patalpose, bus apribotos galimybių paso.
„Mes kalbame apie kontaktines paslaugas. Kol kas nespekuliuosiu sveikatos ministras teikia šitus pasiūlymus, jis ir pateiks“, – sakė A. Armonaitė.
Verslininkai ne kartą siūlė, kad būtų galima skiepyti baruose. A. Armonaitė tikino, kad palaiko tokį siūlymą.
„Aš tai už, galime kalbėti su Sveikatos ministerija, skiepyti baruose, paplūdimiuose, visur, aš už“, – teigė A. Armonaitė.
Griežtesnės priemonės – nepasiskiepijusiems
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pirmadienį įvardijo, koks rodiklis lemtų daugiau ribojimų dėl COVID-19. Dalis pakeitimų laukia jau artimiausiomis dienomis – testai Galimybių pasui taps mokami.
Anot ministro, 300 užimtų COVID-19 lovų jau būtų įspėjamasis signalas imtis griežtesnių priemonių. Tiesa, jos daugiau būtų nutaikytos į nepasiskiepijusius ir nepersirgusius žmones.
„Mes nebegalime sugrįžti į situaciją, kada dėl ribojimų dalis žmonių netenka įprastų sveikatos, gydymo paslaugų. Vadinasi, indikacija, kuri mums rodo, nuo kurio momento prasideda per didelės sveikatos sistemos apkrova, t. y. maždaug 300 COVID-19 lovų užimtumas.
Šiandien jis yra apie 80. Be abejo, gruodžio-sausio mėnesiais turėjome ir daugiau, bet tas 300 lovų užimtumas yra tas indikatorius, kuris rodo kad mums yra sunku gydyti COVID-19 lovų pacientams nemažinant kitų paslaugų teikimo“, – pranešė sveikatos apsaugos ministras.
Kaip nurodė jis, ministerijos toliau tarpusavyje dirbs dėl įvairių veiklų, kurios galėtų būti ribojamos.
„Ir čia pagrindinis įrankis galėtų būti Galimybių pasas. Tada būtų susitarimai, kokios veiklos ir kokiu mastu įmanomos esant tokiais situacijai ir ką galėtų, ko negalėtų leisti galimybių pasas“, – kalbėjo A. Dulkys.
Kokios konkrečiai veiklos tai būtų, ministras kol kas negalėjo įvardyti, bet priminė, kad esant didžiausio susirgimo pikui realiai atviros buvo tik būtinųjų prekių parduotuvės.
Ministras nurodė, kad jau artimiausiu metu Galimybių paso turinyje bus įvedama, kad galios tik didesnio patikimumo PGR testai.
„Dabar tai tik dienų klausimas, tad šią žinutę kviečiu rimtai priimti. Galimybių pasui testų valstybė nebekompensuos. (...) Galimybių pasui nemokamo testo galimybė bus pašalinta artimiausiomis dienomis, bet dar tikslios datos neįvardinsiu“, – pranešė A. Dulkys.
Tačiau jis pridūrė nemaišyti to su būtinuoju sveikatos tikrinimu, kurį yra numačiusi Vyriausybė.
„Kaip tik nuo pirmadienio yra didžiulė apkrova visam testavimui“, – kalbėjo ministras.
Visgi ir šioje srityje neatmetami pakeitimai ateityje.
„Diskutuosime apie tai, kad ir ten, kur yra būtinasis sveikatos tikrinimas, kad ten taip pat bus keliamas klausimas, ar tą tikrai turėtų dengti valstybė“, – kalbėjo ministras.
Anot jo, bus stebima situacija, kaip sekasi su skiepijimu ir rudens sesijoje keliamas klausimas ir ruošiami teisės aktai, susiję su tuo, kad arba žmogus, arba darbdavys turėtų dengti tokus kaštus.
„Lygiai taip pat ruošimės diskusijai apie galimybę numatyti tam tikroms veikloms privalomą skiepijimą, tai būtų kalba apie medikų bendruomenę, socialinę globą ir panašiai. Tai čia būsime diskusijų etape“, – sakė jis.
Taip pat A. Dulkys teigė, kad bus pradėta svarstyti įtraukti dar daugiau veiklų, grupių žmonių, kurie privalėtų periodiškai tikrintis sveikatą.
„Kokių konkrečiai, dar šiandien negaliu atsakyti“, – pridūrė jis.
Lietuvoje – 211 naujų Covid-19 atvejų, mirčių nefiksuota
Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyta 211 koronaviruso atvejų, naujų mirčių dėl šios ligos nefiksuota, antradienį pranešė Statistikos departamentas.
Naujų mirčių nefiksuota penktą dieną iš eilės.
14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 70,9, o teigiamų diagnostinių testų dalis per parą išliko nepakitusi ir siekia 2,2 procento.
Šalyje atlikti 5953 molekuliniai (PGR) ir 7473 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 281 tūkst. 284 žmonės, iš jų tebesergančių per parą padaugėjo iki 1,8 tūkstančio.
Nuo šios ligos iš viso mirė 4411 žmonių, tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama 9018 mirčių.
Ligoninėse gydomi 106 COVID-19 pacientai, 11 iš jų – reanimacijoje
Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 106 COVID-19 pacientai, 11 iš jų – reanimacijoje, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas.
Palyginti su ankstesne para, ligonių gydymo įstaigose padaugėjo, tačiau reanimacijos skyriuose – kiek sumažėjo.
Deguonis papildomai tiekiamas 87 žmonėms, aštuoniems pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.
Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti 18 žmonių.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 281 tūkst. 284 žmonės.
Nuo šios ligos iš viso mirė 4411 žmonių, tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejama 9018 mirčių.
Per parą nuo koronaviruso pirma doze paskiepyta 9,7 tūkst. žmonių
Praėjusią parą nuo koronaviruso iš viso paskiepytas 15 tūkst. 751 žmogus: 9751 iš jų gavo pirmą, o 6000 – antrą skiepo dozę, antradienį pranešė Statistikos departamentas.
Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 362 tūkst. 498 žmonės, visiškai – 1 mln. 216 tūkst. 461.
Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 55,2 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 70 proc. – 75–79 metų gyventojų, 72,7 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 71,7 proc. – 65–69 metų gyventojų.
55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 62,5 proc., 45–54 metų grupėje – 56,9 proc., 35–44 metų grupėje – 55,6 proc., 25–34 metų grupėje – 48,1 proc., 16–24 metų grupėje – 46 proc. gyventojų. 12–15 metų vaikų paskiepyta 13,3 procento.
Dalis šių reikšmių per parą paaugo viena ar keliomis dešimtosiomis procentinio punkto.
Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 48,7 proc. žmonių – 0,3 procentinio punkto daugiau nei para anksčiau. Skaičiuojant vien pilnamečius, paskiepyta 58 proc. gyventojų.
Iš viso Lietuva yra sulaukusi 3 mln. 501 tūkst. 625 skiepų dozių, iš jų sunaudotos 2 mln. 500 tūkst. 598 dozės.
Nepanaudota šiuo metu per 1 mln. vakcinos dozių.
