„Kritiškai vertinu pasiūlymą šį laikiną mokestį priimti amžinai, kaip siūloma dabar Seime“, – Eltai penktadienį teigė A. Armonaitė.
„Dėl kitų metų galima svarstyti. Ir svarbu iš tikrųjų, kad resursai gynybai būtų nukreipti tik gynybai, o ne kažkam kitam, nepravalgyti. Ir kad žmonėms mokestinė našta reikšmingai nedidėtų“, – teigė ji.
Ministrė aiškino, kad ilgesnis solidarumo mokesčio taikymas neigiamai paveiks tiek investicinę rinką, tiek bankų sektorių. Tai, jos teigimu, atbaidytų naujų finansinių įstaigų atėjimą į Lietuvą ir reikštų didesnius įkainius ir blogesnes paskolų sąlygas vartotojams.
„Tai daro mūsų investicinę aplinką labai neprognozuojama ir neadekvačią. Mes norime, kad į rinką ateitų daugiau bankų, daugiau žaidėjų, mes norime mažesnių įkainių, mes norime, kad paskolų sąlygos būtų geresnės. Padaryti amžinu mokestį, kuris turėjo būti laikinas, tai nepriimtina“, – aiškino ji.
ELTA primena, kad Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantis Lietuvos regionų partijos pirmininkas Jonas Pinskus ir jo pavaduotojas Andrius Palionis siūlo dar metams – iki 2025 -ųjų pabaigos – pratęsti bankų laikinojo solidarumo mokestį.
Tuo metu premjerė Ingrida Šimonytė ir krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas yra užsiminę, kad bankų solidarumo mokestis galėtų būti naudojamas gynybos reikmėms finansuoti.
Dalį gauto pelno 2023 metais bankai skyrė šalies gynybai, pervesdami į šalies biudžetą 250 mln. eurų solidarumo įnašą. Prognozuojama, kad panašią sumą finansų institucijos skirs ir 2024 m.
Galiojantis įstatymas įpareigoja bankus laikinojo solidarumo įnašą mokėti už 2023 ir 2024 metus.
Taip pat balandžio viduryje įvyko premjerės Ingrida Šimonytė surengtas politinių partijų bei verslo atstovų susitikimas dėl Lietuvos gynybos finansavimo didinimo. Po jo premjerė pranešė, kad poreikiams susijusiems su papildomu gynybos finansavimu siūloma steigti specialų fondą, kuris akumuliuos lėšas.
Taip pat, anot I. Šimonytės, politikai, verslo atstovai bei nevyriausybinės organizacijos linkusios sutarti dėl papildomo gynybos finansavimo pakėlus pelno mokestį ir PVM po 1 proc. punktą.
Krašto apsaugos finansavimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP, tačiau siekiama, kad šis dydis artimiausiais metais pasiektų bent 3 proc.
