Ar tai ne pokštas? Trumpo pareiškimai verčia iš koto – pasisakė ir ministrė Šakalienė

Daugiau apie privalomąją karinę tarnybą bei būsimo JAV prezidento Donaldo Trumpo pasisakymus apie tai, jog Kanadą ir Grenlandiją reikėtų prijungti prie JAV, krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė komentavo „Žinių radijo“ laidoje „Pozicija“. 

Prieš keletą dienų būsimasis JAV prezidentas D. Trumpas pareiškė, kad NATO aljansui priklausančios valstybės turėtų padidinti savo šalių gynybos išlaidas iki 5 proc. BVP. 

TAIP PAT SKAITYKITE:

JAV „prezidentų klubas“ susirinko pagerbti Jimmy`į Carterį

Prezidentė atsikirto Trumpui: kodėl mums JAV nepavadinus „Meksikos Amerika“

Neįtikėtina – 72-ejų lietuvė sprogdina „TikTok“ platformą: sureagavo net Billie Eilish ir Taylor Swift

Šiuo metu Lietuvos Vyriausybės programoje yra nustatyta, kad finansavimas turėtų siekti ne mažiau 3,5 proc. o pati D. Šakalienė yra minėjusi, kad 2025 m. išlaidos gynybai turėtų pakilti iki 4 proc.

Tiesa, pasakyti ar per ateinančius 4-erius metus pavyktų padidinti gynybos išlaidas iki 5 proc. BVP ministrė atsakyti tiksliai negalėjo.

„Mūsų poreikiai iš tiesų yra labai rimti ir dabar kaip tik ruošiamės Valstybės gynybos tarybos posėdžiui. Iš esmės, sakyčiau, po posėdžio matysime tikslesnį planą, kaip judėsime toliau. Atlikta analizė, kokie mums yra reikalingi resursai, kad galėtume užtikrinti savo pajėgumą, kuris atitiktų dabartinės geopolitinės realybės metamus mums iššūkius. Jeigu kalbame apie diviziją iki 2030 metų, jau ėmėmės veiksmų – tiek finansinių, tiek politinių, tiek bendraudami su gamintojais, kad galėtume paankstinti tam tikrus įsigijimus. Aišku, tai reiškia ir tam tikrus finansinius resursus“, – aiškina D. Šakalienė. 

Pastaruoju metu viešojoje erdvėje padaugėjo ir kitokio pobūdžio D. Trumpo pasisakymų. Štai Kanadai jis pasiūlė tapti 51-ąją JAV valstija. JAV prezidentas taip neatmetė galimybių imtis agresyvių priemonių perimant Grenlandiją bei Panamos kanalą.

Visgi D. Šakalienė teigia, kad vis dar reikia palaukti kol D. Trumpas pilnai perims JAV prezidento pareigas (inauguracija įvyks sausio 20 d.). 

„Kai (politikai – aut. past.) pradeda dirbti tam tikrose pareigose, tuomet išsikristalizuoja ta galutinė darbinė pozicija, kuri neretai labai skiriasi nuo kalbų prieš pradedant konkrečias pareigas. Kaip ir Ukrainos atveju, jau matome tam tikrą retorikos pasikeitimą, palyginti su rinkimine kampanija, pripažinimą, kad tai yra labai sudėtinga, komplikuota situacija ir sprendimai taip pat bus pakankamai sudėtingi. Tad šiuo atveju palaukčiau, kol pradės dirbti prezidento Trumpo administracija“, – teigia D. Šakalienė.

D. Šakalienės teigimu, praėjusios Vyriausybės priimta šauktinių reforma buvo „priimta iš bėdos“. Anot krašto apsaugos ministrės, daugiausiai spragų, sprendžiant privalomosios karinės tarnybos klausimus vis dar kyla personalo ir infrastruktūros srityse.

„Pastangos galbūt tam tikros ir buvo dedamos, bet rezultato vis dar nėra. <...> Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plane kaip tik apie tai ir bus kalbama <...>, tai yra sąjungininkams skirtos infrastruktūros parengimas, kuris yra kritiškai svarbus, bet ir mūsų pačių kariuomenės infrastruktūros plėtra ir profesinės karo tarnybos karių skaičiaus didinimas yra prioritetai, jeigu mes norime turėti tokias pajėgas, tokius gynybinius pajėgumus, apie kuriuos politiškai kalbame jau pastaruosius mažiausiai pora metų“, – komentuoja D. Šakalienė. 

Be to, krašto apsaugos ministrė pabrėžia, kad vienas iš dalykų, kuriuos mėgins išsiaiškinti dabartinė Vyriausybė yra ir priežastys dėl ko dalis jaunuolių neturi motyvacijos atlikti privalomąją karo tarnybą.

Pašnekovė taip pat pažymi, kad daugiau nei pusė šauktinių taip pat būna pripažįstami netinkamais karo tarnybai dėl sveikatos. 

„Pernai patikrinta kone 10 000 (šauktinių – aut. past.) ir gerokai virš 5000 pripažinti netinkamais tarnybai dėl sveikatos. Matome, kad sveikatos klausimas yra tikrai aštrus, bet taip pat ir motyvacijos klausimas. Tad dėl motyvacijos klausimo taip pat taikysime įvairias priemones, įskaitant ir jaunimo įtraukimą. Kalbėsime su jaunimu, kad geriau suprastume, kuo yra nepatraukli karinė tarnyba, kokios yra baimės, kokie yra lūkesčiai, kad galėtume tai geriau atliepti“, – sako D. Šakalienė. 

Dėl personalo ir infrastruktūros trūkumo, krašto apsaugos ministrė taip pat tvirtina, kad tikėtis, kad šios Vyriausybės kadencijos metu Lietuvoje būtų įvestas visuotinis šaukimas yra nerealu.

Tiesa, ji priduria, kad, jei dabartinei Vyriausybei pavyktų išlaikyti stabilų ir augantį finansavimą bei efektyviau vykdyti infrastruktūrinius projektus, iki 2030 metų Lietuvos kariuomenė galėtų padidėti papildomais 1,5 tūkst. karių. 

Taip pat planuojama prie kariuomenės veiklos labiau skatinti įsitraukti ir moteris. 

„Ar galime kalbėti, pavyzdžiui, šios Vyriausybės laikotarpiu apie privalomąjį moterų šaukimą? Vis tiktai tai yra visuomenės, bent jau kol kas, vertybinis klausimas, konsensuso klausimas. Tas diskusijas mes inicijuojame, apie tai kalbame“, – teigia D. Šakalienė. 

Visą „Žinių radijo“ laidą galite peržiūrėti čia: