Kraupi avarija Trakų rajone įvyko prieš daugiau kaip metus – 2021 m. kovo 1-ąją. Apie 16 val. A16 kelyje susidūrė vilkikas DAF ir lengvasis automobilis „Audi 80“. Paaiškėjo, kad lengvąją vairavo Arminas S., kurio kraujyje vėliau rasta amfetamino pėdsakų.
Važiuodamas kryptimi nuo Vilniaus link Marijampolės, jis neatsižvelgė į sudėtingas eismo sąlygas, kelio būklę bei eismo intensyvumą. Esant šlapiai kelio dangai, jaunuolis nesuvaldė vairuojamo automobilio, išvažiavo į priešingos krypties eismo juostą ir susidūrė su krovininiu automobiliu DAF.
Per šią avariją dėl patirtų sužalojimų žuvo automobilio „Audi 80“ keleivis. Sunkios būklės „Audi“ vairuotojas atsidūrė ligoninėje. Jaunas vyras apie mėnesį buvo ištiktas komos. Nukentėjo ir vilkiko vairuotojas, tačiau jis rimtesnių sužalojimų išvengė.
Nieko neprisimena
Teisme Arminas S. dėl įvykdyto nusikaltimo prisipažino visiškai ir parodė, kad šiuo metu įvykio aplinkybių paaiškinti negali, nes nieko neprisimena. Jis po įvykio beveik mėnesį buvo komos būsenoje.
Kai atsibudo iš komos net neprisiminė, kad prieš dieną iki eismo įvykio buvo nusipirkęs automobilį. Vairuotojo teisių jis neturėjo. Narkotines medžiagas vartodavo kartais. Todėl jaunuolis pripažino, kad gali būti, jog eismo įvykis nutiko dėl to, kad jis tuo metu buvo apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų.
Žuvusysis buvo jo draugas, mokėsi vienoje mokykloje, tik buvo jaunesnis. Kaip jie atsidūrė kelyje Vilnius-Prienai-Marijampolė, kur ir iš kur važiavo pasakyti Arminas S. negalėjo, nes nieko neprisimena. Teigė, kad gailisi dėl to, kas įvyko.
Arminas S. pabrėžė, kad net neprisimena ir nežino, kur 2021 m. kovo 1 d. buvo nuvažiavęs, su kuo buvo susitikęs, bei kas su juo važiavo automobilyje. Teigė, kad nepamena, kurioje vietoje įvyko eismo įvykis.
Apie tragišką nelaimę žino tik tiek, kiek jam papasakojo brolis ir mama. Apie tai, kad eismo įvykio metu žuvo kartu su juo važiavęs draugas, jis sužinojo jau tik po to, kai buvo iškeltas iš reanimacijos skyriaus. Apie įvykį jam papasakojo šeimos nariai.
Neišgirdo net atsiprašymo
Nukentėjusiuoju pripažintas žuvusio paauglio tėvas pasakojo, kad iš kaltinamojo iki šiol neišgirdo jokio atsiprašymo, o šiaip pasakyti neturi ką ir prašo vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais.
Vyras pasakojo, kad jo nepilnametis sūnus, kai jam suėjo 16 metų pradėjo gyventi atskirai nuo jo, vaikas gyveno savarankiškai. Sūnus gaudavo našlaičio išmoką, nes jo mama yra mirusi. Vaikas taip pat užsidirbdavo iš pavienių darbų, jis niekur nesimokė, oficialiai niekur nedirbo.
Tėvas teigė, kad sūnus pas jį į namus ateidavo gana dažnai, bet apie savo gyvenimą jis nieko nepasakodavo. Su kokiais draugais sūnus bendravo, tėvas pasakyti negalėjo. Su sūnumi paskutinį kartą bendravo nelaimės išvakarėse.
Jis buvo atėjęs pas tėvą į namus, kurį laiką pabuvo ir išėjo. Daugiau su sūnumi nebendravo ir jo nematė. Dar naktį iš vasario 28 d. į kovo 1 d., sūnus kelios minutės po vidurnakčio jam buvo skambinęs į mobiliojo ryšio telefoną, bet jis tuo metu miegojo, todėl neatsiliepė.
Kovo 1-sios vakare, apie 21 val., pas jį į namus atvyko policijos pareigūnai, kurie pasiteiravo, ar namuose nėra jo sūnaus. Tada policininkai pranešė, jog Trakų rajone, ties Aukštadvariu, įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo lengvojo automobilio keleivis. Jie pridūrė, kad įtaria, jog tai gali būti jo sūnus.
Tėvas pradėjo skambinti sūnui, bet nei tą vakarą, nei kitos dienos ryte sūnui prisiskambinti negalėjo, nes jo mobiliojo ryšio telefonas buvo išjungtas. Todėl su policijos pareigūnu nuvyko į morgą, kur jam parodė eismo įvykio metu žuvusio ir apdegusio vyriškio kūną.
Jis iš karto iš veido kontūrų, iš tatuiruotės ant kairės rankos tarp nykščio ir rodomojo piršto bei aprangos atpažino, jog tai jo sūnus.
Įvykio liudininkų ciniškumas
Nukentėjusiuoju šioje byloje pripažintas ir vilkiko DAF vairuotojas. Jis pasakojo, kad 2021 m. kovo 1 d., vairuodamas Lenkijos Respublikos įmonei priklausantį vilkiką, važiavo iš Alytaus į Vilnių.
Buvo šviesus paros metas, be kritulių, asfaltas buvo drėgnas. Važiuojant magistraliniu keliu A16, likus maždaug 40 kilometrų iki Vilniaus, 150-200 metrų atstumu jis pamatė priešinga eismo puse važiuojantį automobilį „Audi“.
Kai tarp jo vairuojamo krovininio vilkiko DAF priekinės dalies ir priešinga eismo puse važiavusio automobilio „Audi“ buvo likęs apie 30-40 metrų atstumas, tuomet pamatė kaip minėta mašina pradėjo staigiai įvažinėti į jo eismo pusę.
Jis tuo metu važiavo apie 80 km/h greičiu. Kodėl automobilis „Audi“ pradėjo staiga įvažinėti į priešingą jo važiavimui eismo pusę jis nežino, nes jis nieko nelenkė ir jokios kliūties nebuvo. Anot vilkiko vairuotojo, automobilis važiavo gana greitai, maždaug 100 km/h greičiu.
Pamatęs į jo eismo pusę staiga pradėjusį įvažinėti automobilį, jis iš karto smarkiai nuspaudė vairuojamo vilkiko stabdžio pedalą, intensyviai stabdė bei bandė pasukti vilkiką kairiau, norėdamas išvengti susidūrimo.
Bet viskas įvyko staiga, per akimirką. Nes staiga į jo eismo pusę įvažiavęs lengvasis automobilis „Audi“ nestabdydamas ir nebandydamas išvengti susidūrimo priekinės dalies dešiniuoju kampu atsitrenkė į jo vilkiką.
Smūgis buvo stiprus ir, kaip jam atrodo, po susidūrimo jo vairuojamo vilkiko variklis užgeso, o automobilis „Audi“, atšokęs jo vilkiko priekinės dalies į priekį, kažkiek apsuktas sustojo. Jis iš karto išlipo iš sustabdyto vilkiko DAF.
Automobilis „Audi“ tuo metu jau buvo apimtas liepsnų. Kada jis užsidegė nematė, bet kai išlipo iš sustojusio vilkiko, automobilis „Audi“ jau degė, matėsi ugnis ties automobilio viduriu iš apačios.
Tai pamatęs, jis iš vilkiko paėmė gesintuvą ir pradėjo gesinti automobilį. Ugnis ties automobilio viduriu lyg prigeso, bet persimetė į priekinę automobilio dalį, ties variklio gaubtu, todėl pradėjo ten gesinti kilusią ugnį.
Jis matė, kad automobilio „Audi“ viduje, priekinėje keleivio vietoje, sėdi užspaustas žmogus, bet jis nejudėjo, atrodė be sąmonės. Kai bandė užgesinti automobilį „Audi“ 80, tuo metu įvykio vietoje sustojo daugiau automobilių, iš kurių išlipę žmonės jam nepadėjo, o paėmę į rankas mobiliuosius telefonus tiesiog filmavo, kas vyksta.
Kadangi jo turėti du gesintuvai ištuštėjo, tuomet iš paskos važiavusio ir įvykio vietoje už jo sustojusio kito vilkiko vairuotojo paprašė, kad jis jam duotų savo gesintuvą ir paėmęs iš kito vilkiko vairuotojo gesintuvą, jis toliau bandė užgesinti degantį automobilį.
Tačiau liepsnos vis neslopo. Kai jis bandydamas užgesinti automobilį „Audi“, apėjo jį iš kitos pusės, tuomet pamatė, kad atidarytos automobilio vairuotojo durys ir pro jas ant žemės iškritęs vairuotojas.
Vairuotojas gulėjo ant nugaros prie automobilio „Audi“, o jo kojos buvo automobilio viduje. Iš to jam susidarė įspūdis, kad vairuotojas po susidūrimo atidarė duris ir bandė išlipti iš automobilio.
Tai pamatęs, jis paprašė kažkokio greta buvusio vyriškio padėti jam patraukti į šoną, nuo degančio automobilio, gulintį vairuotoją. Jie su nepažįstamu vyriškiu vairuotoją nunešė į šalį nuo degančio automobilio.
Netrukus atvažiavo ugniagesiai ir policijos pareigūnai. Vėliau jau ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojai. Vilkiko vairuotojui suskaudo šoną, todėl jį taip pat pristatė į ligoninę, kur vyras praleido vieną parą.
Kaltininkas siunčiamas už grotų
Šią bylą išnagrinėjęs teismas Arminą S. pripažino kaltu dėl tragiškos avarijos. Jam paskirta 7 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Taip pat nuspręsta uždrausti Arminui S. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 5 metus, draudimo terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Tačiau šis nuosprendis buvo apskųstas Vilniaus apygardos teismui. Į teismą kreipėsi prokuroras.
Apeliaciniame skunde prokuroras prašė pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2022 m. vasario 21 d. nuosprendį ir prailginti nuteistajam įkalinimą iki 8 metų.
Anot prokuroro, pirmos instancijos teismas netinkamai subendrino bausmes ir paskyrė per švelnią bausmę.
Tačiau Vilniaus apygardos teismas su tuo nesutiko ir nusprendė prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Tad už grotų jaunas vyras praleis 7,5 metų.
