Lietuvoje patvirtinta tvarka, kaip ir kada žmogus gali atgauti pinigus į neįvykusį renginį. Pirmiausia renginio organizatorius turės paskelbti naują renginio datą pasibaigus karantinui. Jei žmogui ta data netiks, gaus kuponą, kurį galės panaudoti per metus. Jei kupono nepanaudos - galės atgauti pinigus už renginį. Pinigus privalo grąžinti ir tie, kurie nepaskelbs naujos renginių datos.
Už įstatymo projektą balsavo 100 Seimo narių, vienas parlamentaras susilaikė.
Pasak Kultūros komiteto nario Vytauto Kernagio, „pagrindinis šiandien priimto įstatymo tikslas – suteikti galimybes renginių organizatoriui išvengti bankroto, o vartotojui – turėti galimybę apsilankyti vėliau nukeltame renginyje arba atgauti jau sumokėtus pinigus“.
Projektas numato, kad, kai renginys neįvyksta dėl karantino, paslaugų teikėjas per 30 dienų nuo šio draudimo panaikinimo gali nustatyti kitą renginio datą. Renginys negali vykti vėliau nei po 12 mėnesių nuo karantino panaikinimo.
Tokiu atveju paslaugų teikėjas neturėtų teisės iš vartotojo reikalauti jokių papildomų mokesčių. Jeigu vartotojui netinka naujai pasiūlyta data, jis privalo per 60 dienų apie tai pranešti paslaugos tiekėjui.
Kai vartotojas nesutinka su paslaugų teikėjo nustatyta vėlesne renginio data, paslaugų teikėjas už neįvykusį renginį ne vėliau kaip per 30 dienų kompensuoja vartotojui suteikdamas kuponą, kurio vertė yra ne mažesnė kaip už bilietą sumokėtų pinigų suma, netaikydamas vartotojui jokių papildomų mokesčių.
Jeigu gyventojui nesuteikiamas kuponas, renginio organizatorius privalo grąžinti jam už bilietą sumokėtus pinigus ne vėliau kaip per 14 dienų nuo nustatytos vėlesnės renginio datos.
Jeigu vartotojas kupono nepanaudos per 12 mėnesių, jis galės kreiptis į organizatorius ir atgauti pinigus už bilietą.
Jeigu nauja renginio data nepasiūloma per 30 dienų nuo karantino metu nustatyto renginių ir susibūrimų draudimo panaikinimo, pinigai už bilietus turi būti grąžinti per 14 dienų.
Tvarka galioja sporto, kultūros, pramogų ar kitų renginių paslaugų teikėjams, kai bilietai į juos buvo parduoti iki šių metų kovo 15 dienos ir renginio data pateko į karantino laikotarpį arba renginys turėtų vykti per tris mėnesius nuo susibūrimų draudimo panaikinimo.
Laimėjusių šioje situacijoje nebus
Už įstatymą pasisakė socialdarbietis Antanas Vinkus.
„Gyvenant įprastu gyvenimo ritmu, šiuos santykius reguliuotų rinkos dėsniai. Tačiau esant dabartinei situacijai, manau, labai logiškas ir reikalingas <...> įstatymo projektas“, – kalbėjo politikas.
Seimo narys džiaugėsi, kad įstatymo projektu nėra siekiama nustatyti nuolatinės tvarkos dėl atšauktų renginių, o tvarka taikoma tik dėl COVID-19 padarinių.
„Logiką matau ir tame, kad renginių organizatorių ir vartotojų santykius pirminiame etape bandoma reguliuoti tarpusavio sąlygų susitarimu“, – sakė A. Vinkus.
Konservatorius Vytautas Juozapaitis teigė, kad politikai privalo padaryti viską, kad nukentėjusioms pusėms būtų kompensuojama kuo geresnėmis sąlygomis.
„Čia laimėjusių niekada nebus, bus tik mažiau pralaimėję“, – įsitikinęs V. Juozapaitis.
Tačiau, politiko nuomone, įstatymo projekte nėra atsižvelgiama į renginius, kurie, Vyriausybės sprendimu, buvo atšaukti prieš prasidedant karantinui. V. Juozapaičio teigimu, pagal dabartinę įstatymo formuluotę, į šiuos renginius bilietus įsigiję žmonės ir jų organizatoriai netenka galimybės gauti kompensacijos.
Konservatorius Mykolas Majauskas teigė, kad šiuo įstatymo projektu Seimas padės išgyventi renginių organizatoriams šį laikotarpį.
„Labai svarbu, kad mes čia nesustotume ir toliau kalbėtume apie kultūrinius renginius, jų turinį ir tuos žmones, kurie kuria kultūrą. Mes nepaliktume jų likimo valiai, gyvenančių už 257 eurus per mėnesį, bet suteiktume jiems galimybę kurti ir pasirūpintume jų pajamomis, kol ta kūryba bus prieinama visai visuomenei“, – kalbėjo M. Majauskas.
Teisingumo ministras Elvinas Jankevičius antradienį, kalbėdamas Seimo salėje, tikino, kad į renginius, atšauktus dėl koronaviruso ir karantino, bilietus buvo įsigiję 300 tūkst. gyventojų. Politikai tikisi, kad pasiūlyta tvarka padės renginių organizatoriams išvengti didelių nuostolių ir bankrotų, o vartotojai nepraras pinigų už bilietus.
Kovo 16 dieną Lietuvoje paskelbus visuotinį karantiną uždrausti visi masiniai renginiai ir susibūrimai. Pagal naujausią Vyriausybės sprendimą, karantinas pratęstas iki gegužės 11 dienos, tačiau neatmetama galimybė jį dar tęsti.
