„Bus patvirtintas ir rotacinis oro gynybos modelis, kurį siūlė Baltijos šalys. Perspektyva yra tokia“, – BNS ketvirtadienį iš Briuselio sakė ministras.
A. Anušausko teigimu, dėl dalyvavimo šiame modelyje „šalys turės apsispręsti pačios“.
„Čia mums reikės daugiau dvišalių susitikimų ir kontaktų, kad pasiektume jo įgyvendinimą“, – teigė jis.
Lietuva ir kitos Baltijos šalys jau kurį laiką siekia, kad NATO sustiprintų oro gynybos pajėgumus regione. Anot jų, tai leistų pereiti nuo beveik 20 metų trunkančios NATO oro policijos į oro gynybos misiją.
Apie tai daugiau imta kalbėti po Rusijos invazijos į kaimyninę Ukrainą.
Vis dėlto suprantant tokios ginkluotės trūkumą, pasiūlyta oro gynybos pajėgumus dislokuoti rotaciniu principu. Tai reiškia, kad vis kita Vakarų partnerė galėtų karinę techniką pakaitomis siųsti vis į kitą Baltijos šalį.
„Nė viena šalis neturi tokių pajėgumų, kad nuolat už savo šalies ribų turėtų oro gynybos pajėgumus, aviacijos pajėgumus. Galbūt atrodytų panašiai kaip oro policijos misija, kuri rotuojasi“, – sakė A. Anušauskas.
Baltijos šalyse šiuo metu dislokuoti NATO oro policijos naikintuvai lydi virš Baltijos jūros skraidančius Rusijos karinius orlaivius ir patruliuoja palei Aljanso sieną su Rusija ir Baltarusija.
