„Šiais metais pagaliau pradės veikti bent jau iš dalies rotacinė oro gynybos sistema, dėl kurios tartasi Vilniuje“, – ketvirtadienį per spaudos konferenciją Vilniuje sakė ministras.
„Pirmą kartą šalys, esame jau sutarę, dabar nepasakysiu konkrečios datos, bet esame taręsi dėl konkrečių oro gynybos sistemų atsiradimo Lietuvoje, iki „Patriot“ imtinai. Tai bus jau šiais metais“, – pabrėžė jis.
„Patriot“ Lietuvoje dislokuos Europos valstybė
A. Anušausko žiniomis, Lietuva bus pirmoji Baltijos valstybė, kurioje atsiras rotacinės oro gynybos pajėgos.
„Mūsų tikslas, kad įsisuktų rotacija panašiu principu, kaip vykdoma oro policijos misija. Valstybės keičia valstybes, viskas juda, atvežama į Lietuvą, išvežama iš Lietuvos“, – dėstė ministras.
„Lūkestis, kad tas principas būtų ne vienkartinis, vienam kitam mėnesiui, bet uždengtų visus mūsų kalendorinius mėnesius ir gerokai padidintų mūsų oro gynybos galimybes“, – pridūrė jis.
Visgi ministras tiksliai neįvardijo, kokios valstybės dislokuos oro gynybos sistemas.
„Valstybes Europoje, kurios turi pakankamus oro gynybos pajėgumus, kuriuos gali rotuoti, galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų“, – kalbėjo A. Anušauskas.
„Galėčiau įvardinti, bet neįvardinsiu“, – pridūrė jis.
Jis pažymėjo, kad sistemą „Patriot“ Lietuvoje dislokuos Europos valstybė, ne Jungtinės Valstijos.
A. Anušauskas teigė, kad valstybes, kurios pirmosios Lietuvoje dislokuos savo oro gynybos sistemas, įvardins, kai bus sutarti techniniai niuansai, grafikai.
NATO šalys pernai birželį sutarė dėl rotacinio oro gynybos modelio, taip atsakydamos į Baltijos valstybių raginimus sustiprinti šiuo metu vykdomą oro policijos misiją.
Trūkstant oro gynybos ginkluotės, Lietuva, Latvija ir Estija pasiūlė oro gynybos pajėgumus dislokuoti rotaciniu principu. Tai reiškia, kad vis kita Vakarų partnerė galėtų karinę techniką pakaitomis siųsti vis į kitą Baltijos šalį.
Galimybę regione dislokuoti oro gynybos pajėgumus Lietuva yra aptarusi su Vokietija, Švedija, Nyderlandais, Italija, Graikija, tačiau iki šiol teigė konkrečių sutarimų nepasiekusi.
Judame link 3 proc. BVP gynybai
Pokyčiai krašto apsaugos sistemoje vyksta, jie yra intensyvūs, sako A. Anušauskas.
„Žinoma, kad norisi daugiau ir greičiau. Man pačiam norisi“, – ketvirtadienį žurnalistams kalbėjo ministras.
„Gal apie kai kurias dalis kalbėjome per mažai“, – pripažino jis.
Viena iš tų dalių – karinės atsargos. A. Anušauskas pažymėjo, kad karinių atsargų pildymui skirta 1 mlrd. eurų. Ateityje numatyta skirti 2,4 mlrd.
„Dabar skiriama tiek, kiek anksčiau buvo visas gynybos biudžetas“, – teigė A. Anušauskas.
Ministras pridūrė, kad Lietuva planuoja didinti krašto apsaugos finansavimą iki 3 proc. nuo BVP.
„Judame link 3 proc. Manau, kad derybos irgi yra judėjimas link 3 proc., nes politinės partijos turi sutarti“, – sakė A. Anušauskas.
„Tai pinigai ne tankams, tai pinigai visai krašto apsaugos sistemai, visų komponentų vystymui. Daug dalykų norima daryti greitai, vienu metu ir daug“, – pabrėžė jis.
Papildomai bus aprūpinta iki 20 tūkst. karių
A. Anušauskas pastebėjo, kad daug dėmesio susilaukia valstybės planai pirkti tankus ir kurti tankų diviziją. Vis dėlto, ministro teigimu, „ ne tankuose esmė“.
„Iš tikrųjų kariuomenė pirmenybę teikia 5 prioritetų pajėgumų vystymui – tai manevras, oro erdvės gynyba, parama ugnimi, žvalgybos pajėgumai ir individuali karo ekipuotė, kurią karys turi su savimi“, – teigė A. Anušauskas.
Anot ministro, kariams aprūpinti Lietuvos kariuomenė yra įsigijusi šarvinių liemenių, medicininių priemonių, balistinių šalmų, optinių taikiklių, naktinio matymo prietaisų, lazerinių taikiklių, ugnies ir garso slopinimo sistemų ir kitų reikmenų.
„Vien šiais metais vidutiniškai 20 tūkst. karių viskuo tuo bus pilnai aprūpinti“, – pabrėžė ministras.
Tiesa, perkant karo ekipuotę kilo iššūkių.
„Jeigu perkame iš lietuvių gamintojų, viešuosiuose pirkimuose dalyvaujančių įmonių tarpusavio pretenzijos, bylinėjimasis tą procesą stipriai stabdo. Gaila, kad taip vyksta, bet tai vyksta. Tokie yra įstatymai, jais naudojamasi, bet mes vis tiek pirkimus organizuojame ir rezultatą gaunam“, – kalbėjo A. Anušauskas.
Metų pabaigoje Lietuvos verslas galėtų pradėti masinę kovinių dronų gamybą
Anot A. Anušausko, šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje Lietuvos verslas galėtų pradėti masinę kovinių dronų gamybą.
„Šių metų gale, kitų metų pradžioje turėsime realizuotus projektus, kur bus galima į konvejerinę gamybą pastatyti grynai lietuviškus kovinius dronus“, – sakė A. Anušauskas.
Ministras taip pat teigė, kad artimiausiu metu bus sudaryti papildomi sandoriai dėl žvalgybinių bepiločių įsigijimo Lietuvoje.
„Tame konkurse bus galimybės lietuviškoms įmonėms dalyvauti, – sakė jis. – Manau, kad lietuviškos įmonės turi potencialą ir tos galimybės gaminti daugiau dronų bus.“
Dalis Lietuvos politikų daugiau dėmesio dronams ėmė skirti tęsiantis Rusijos invazijai į Ukrainą, kur šiuos bepiločius abi pusės naudoja įvairioms užduotims – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo.
2022 metų gruodį Lietuvos krašto apsaugos ministerija pasirašė sutartį dėl kovinių dronų „Switchblade 600“ įsigijimo iš JAV. Pirmąją jų partiją tikimasi gauti šiemet. Bendra sutarties vertė siekia apie 45 mln. eurų.
Atsargos karininkai nebegali tylėti – išplatino laišką valstybės vadovams
Netylant kalboms apie grėsmes Lietuvos saugumui, kariuomenė viešai pareiškė, kad artimiausiu metu karo Lietuvoje nebus, o už šalies saugumą atsakingi pareigūnai nuolat primena apie šalies rengimąsi atgrasyti priešą. Vis dėlto tokios kalbos neįtikina tų, kurie karo atveju būtų pirmieji, stojantys ginti Lietuvos. Naujienų portalas tv3.lt gavo viešą atsargos karininkų pareiškimą Lietuvos vadovams, raginantį imtis pokyčių Lietuvos krašto apsaugos sistemoje ir įveikti stagnaciją.
Laišką pasirašė 24 atsargos karininkai, tarp jų – buvęs Specialiųjų oro pajėgų karininkas Aurimas Navys, buvęs Sausumos pajėgų štabo viršininkas Vaidotas Malinionis, Ukrainoje kovojęs savanoris Arūnas Kumpis ir kiti.
Apibendrinti karių siūlymai:
- Valstybės vadovų lyderystė: Užtikrinti, kad valstybės vadovai aktyviai orientuotų ir informuotų valstybines institucijas, verslininkus ir piliečius apie skubiausius svarbius prioritetus, siekiant didinti Lietuvos apginamumą.
- Šaukimo reformos įgyvendinimas: Įvykdyti šaukimo reformą siekiant stiprinti karinį rezervą ir padidinti pasirengimą gynybai. Turi būti skatinami spartesni veiksmai šioje srityje ir užtikrintas tinkamas laiko naudojimas.
- Karinio rezervo didinimas ir organizavimas: Skubiai įgyvendinti veiksmus, skirtus didinti pasirengusių ginti Lietuvos piliečių skaičių ir organizuoti karinį rezervą. Tai apima sąrašų atnaujinimą, duomenų peržiūrėjimą ir priskyrimą konkretiems daliniams, taip pat galimybę formuoti rezervines brigadas.
- Visuomenės dalyvavimas: Skatinti visuomenės dalyvavimą realizuojant gynybos planus ir procesus, stiprinti dialogą su nevyriausybinėmis organizacijomis ir privačiu sektoriumi, siekiant efektyviau įgyvendinti visuotinę gynybą.
- Komendantinių/teritorinės savigynos vienetų sukūrimas: Skubiai pradėti formuoti komendantinius vienetus ir vykdyti su jais pratybas dar taikos metu, kad jie galėtų veiksmingai veikti karo atveju, apsaugant kritinę infrastruktūrą ir viešąją tvarką.
- Lietuvos šaulių sąjungos integracija gynybos sistemoje: Užtikrinti, kad Lietuvos šaulių sąjunga būtų apginkluota, aprūpinta ir efektyviai integruota į gynybos struktūras, įskaitant įvairių sričių specialistų įtraukimą į valstybės gynybos sistemą.
- Parama Ukrainai: Didinti paramą Ukrainai bei stiprinti bendradarbiavimą su Ukraina gynybos pramonės srityje, perimti iš Ukrainos modernių ginklų gamybos patirtį.
- Vidaus reikalų tarnybų sukarinimas: Užtikrinti, kad vidaus reikalų tarnybų ginkluotė ir aprūpinimas būtų pakankamas ir kad jos būtų pasirengusios vykdyti priskirtas užduotis karinio konflikto atveju.
- Procesų valdymo tobulinimas: Inicijuoti ir skatinti proaktyvius veiksmus, skirtus spartinti būtinus pokyčius gynybos sistemoje, analizuojant karo pamokas Ukrainoje ir pritaikant tinkamas praktikas Lietuvos sąlygoms.
- Regioninio bendradarbiavimo skatinimas: Ieškoti naujų ir efektyvių sprendimų, su artimiausiomis NATO kaimyninėmis valstybėmis, kaip didinti atgrasymą vienijantis, gerinti sąveiką, automatizuoti sprendimų priėmimą ir bendrą organizuotą karinį atsaką grėsmės atveju.
- Valstybės resursų optimizavimas: Būtinas efektyvesnis valstybės lėšų panaudojimas, atsisakant investicijų į neprioritetinius ar mažiau svarbius projektus. Projektai, kurie gali būti laikomi antraeilės svarbos arba nesuderinami su dabartiniais saugumo reikalavimais, neturėtų konkuruoti su gynybos sektoriaus finansavimu. Būtina identifikuoti ir skubiai finansuoti gynybinius-prioritetinius projektus, kurie būtų tiesiogiai susiję su valstybės saugumo stiprinimu (infrastruktūros modernizacija, rezervo organizavimu, kovos su kibernetiniais išpuoliais stiprinimu, ir ginkluotės bei technologijų įsigijimais), ir kurie būtų kuo labiau pritaikyti potencialioms grėsmėms atremti.
- Civilinė gynyba ir civilinė sauga: Per bendruomenes, Lietuvos šaulių sąjungą ir informavimo priemones įtraukti daugiau visuomenės į civilinės gynybos rengimą. Visuomenė turi suprasti, kad ji yra neatskiriama valstybės gynybos dalis.
- Didinti amunicijos ir kuro atsargas: Valstybės lygiu padėti ginkluotosioms pajėgoms sukaupti reikalingus kiekius kuro, amunicijos ir kitų būtinų priemonių aprūpinant resursais ir infrastruktūra.
- Priimančios šalies parama: Reikalingas skubus priimančios šalies paramos infrastruktūros paruošimas, sandėlių, parkavimo aikštelių, kelių, bei darbo jėgos numatymas ir jos treniravimas.
Rusija turi resursų tęsti karą dar 2 metus ir tuo pačiu geba plėsti karinius pajėgumus Vakarų kryptimi
Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos ir Valstybės saugumo departamentas pristato devintąjį grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kuriame pateikiamos tendencijos apie Lietuvos saugumo situaciją.
Lietuvos žvalgybos institucijų grėsmių vertinime pažymima, kad Rusija skiria didžiulius išteklius karui Ukrainoje ir nerodo noro deeskaluoti konflikto. Tiesa, Rusijai nepavyksta pasiekti užsibrėžtų operacinių tikslų. Visgi tuo pačiu metu Rusija ruošiasi ilgalaikei konfrontacijai su NATO, taip pat ir Baltijos jūros regione.
„Per 2023 metus Lietuva netapo saugesnė, grėsmės jai nesumažėjo. Rusijos prioritetas dabar yra karas prieš Ukrainą, tačiau dėl kokių nors priežasčių konfliktui įšalus ar sustojus, Maskva dėmesį sutelktų savo karinių pajėgumų vystymui Vakarų kryptimi, kurioje yra ir Lietuva. Todėl Lietuvos saugumo situacijai artimiausiais metais gerėjimo neprognozuojame“, – sako Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius pulkininkas Elegijus Paulavičius.
Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime teigiama, kad Rusija turi pakankamai finansinių, žmogiškųjų, materialinių ir techninių resursų tęsti panašaus intensyvumo kovos veiksmus bent jau artimoje perspektyvoje. Karo pramonė tampa Rusijos ekonomikos varomąja jėga, kitų ekonomikos sričių sąskaita. Rusija taip pat pamažu plečia ilgalaikei konfrontacijai su NATO reikalingus karinius pajėgumus Vakarų kryptimi. Taip pat Rusija pradėjo didelio masto Ginkluotųjų pajėgų reformą, bet jai visiškai įgyvendinti prireiks nuo kelerių iki dešimties metų.
A. Anušauskas sureagavo į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją, kad Rusija perkelia karinę techniką arčiau NATO sienų. Anot ministro, Rusija vykdo viso labo organizacines pertvarkas, tačiau ir to nereikėtų ignoruoti.
„Ttai nereiškia, kad jie perkelia techniką kur nors į organizuotus dalinius, nors kai ką ir perkelia. Tai yra sena įranga, bet, kaip sakoma, ir senas šautuvas vis tiek šaudo. Link vakarinių Suomijos [sienų] jie kažką perkelia, bet pabrėžiu, kad Rusijos galimybės yra tokios ribotos, kad visa sausumos kariuomenė yra Ukrainoje“, – žurnalistams kalbėjo A. Anušauskas.
Ministro teigimu, šį Rusijos karinės stechnikos judėjimą reikia vertinti kaip nuorodas, kuriomis kryptimis pasibaigus karui Ukrainoje Rusija stiprins savo pajėgumus ir kurs naujus karinius junginius.
Siekia stabdyti paramą Ukrainai
Lietuvos žvalgyba pažymi, kad Kremlius kuria įvaizdį, kad valdantysis režimas ir jo politika yra visuotinai palaikomi. Vis dėlto „Wagner“ maištas parodė, kad režimas nesugeba greitai reaguoti į besikeičiančią situaciją, o visuomenė abejinga kovai dėl valdžios.
Artėjantys prezidento rinkimai Rusijoje reikalingi tam, kad Kremlius galėtų užsitikrinti Vladimiro Putino valdžios legitimumą ir visuomenės pritarimą jo vykdomai politikai. V. Putiną perrinkus prezidentu labai tikėtini ir nepopuliarūs režimo sprendimai, kurie turės mobilizuoti Rusijos valstybę ir visuomenę karui.
Žvalgybos teigimu, agresija prieš Ukrainą vis labiau lemia ir Rusijos užsienio politiką. Šantažu ir grasinimais Kremlius siekia stabdyti paramą Ukrainai. Tarptautinė izoliacija skatina Rusiją plėtoti santykius su globaliųjų Pietų valstybėmis ne tik siekiant užsitikrinti alternatyvius prekybos ir logistikos kelius, bet ir suburti antivakarietišką koaliciją.
Rusija taip pat deda daug pastangų, kad apeitų tarptautines sankcijas. Ji sistemingai plečia įmonių tinklą, kuris padeda išvengti sankcijų. Rusijai tarpininkaujančios įmonės ieško įvairių būdų reikiamai įrangai įgyti, mezga kontaktus su tokios įrangos gamintojais ir prekybininkais. Kai kurios Lietuvoje veikiančios įmonės, aiškiai suprasdamos, kad padeda išvengti sankcijų, taip pat organizuoja įrangos, technologijų ir kitos produkcijos eksportą į Rusiją.
Tiesa, Rusijos karas prieš Ukrainą susilpnino Rusijai palankių politinių ir visuomeninių judėjimų pozicijas Lietuvoje. Keletas prorusiškų visuomenės veikėjų Lietuvoje siekia kurti prorusiškas politines jėgas, tačiau šios iniciatyvos žlunga.
Intensyvėja priešiška Baltarusijos ir Kinijos veikla
„Vis dėlto pastaraisiais metais globalių grėsmių, įtampų ir pavojų, neigiamai veikiančių saugumo situaciją, daugėja. Rusijos ir Baltarusijos saugumo tarnybos aktyviai veikia prieš Lietuvą, siekdamos mus priešinti, klaidinti, šnipinėti, kelti chaosą ir apsunkinti institucijų darbą. Stebime intensyvėjančią Kinijos, turinčios ilgalaikius globalius tikslus, žvalgybos veiklą prieš Lietuvą. Gyvename istorinių iššūkių laikais, o žvalgybai dažniau tenka pranešti blogas naujienas nei geras. Bet mūsų svarbiausias tikslas buvo ir bus įspėti apie grėsmes, laiku nusiųsti pavojaus signalą ir pateikti adekvatų situacijos vertinimą”, – teigia Valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis.
Lietuvos žvalgyba taip pat perspėja, kad Baltarusija vykdo intensyvią žvalgybinę veiklą prieš Lietuvą. Šiai veiklai vykdyti Baltarusijos žvalgyba naudojasi iš Lietuvos į Baltarusiją vykstančių asmenų apklausomis pasienyje, taip pat didėjančia baltarusių diaspora Lietuvoje.
O Baltarusijos karinį potencialą didina smarkiai išaugusi Rusijos parama ginkluote Minskui. Kremlius leidžia Aleksandrui Lukašenkai rodyti tariamą suverenumą ir lygiavertiškumą priimant sprendimus, tačiau Rusija sieks išlaikyti ir didinti Minsko kontrolę kurdama nestrateginio branduolinio ginklo pajėgumus Baltarusijoje ir įtvirtindama sąlygas ilgalaikiam kariniam buvimui teisinėmis priemonėmis.
Žvalgybos vertinime pateikiami ir su Kinija, informacinėmis atakomis bei islamo terorizmo grėsme susiję vertinimai. Akcentuojama, kad intensyvėja Kinijos žvalgybos veikla prieš Lietuvą iš Kinijos teritorijos. Kinijos žvalgyba taikiniams Lietuvoje ieškoti, kontaktams megzti ir informacijai rinkti naudoja socialinius tinklus, plečia prieš Lietuvą nukreiptus kibernetinio šnipinėjimo pajėgumus.
Intensyvėja ir informacinės atakos prieš Lietuvą bei kaimynines valstybes. Jomis siekiama kurstyti baimę ir paniką, trikdyti valstybės institucijų darbą, skatinti nepasitikėjimą valstybės sprendimais. Tikėtina, kad Rusijos vykdoma informacinė politika tik agresyvės.
