Apie Lietuvos pagalbą Ukrainai A. Anušauskas pirmadienį kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“.
Rusija Ukrainą užpuolė dar šių metų pradžioje – vasario 24-ąją. Nors Vakarų šalys nuo to laiko ir suteikė Ukrainai vertingos pagalbos, kai kurie ukrainiečių ekspertai Vakarų paramą Ukrainos oro gynybai vadina pasityčiojimu. Dalis rusų raketų negali būti numuštos, mat ukrainiečiai neturi pakankamai įrangos.
Anot A. Anušausko, padėtis nėra paprasta. Jo teigimu, iš pradžių Vakarai siekė kompensuoti Ukrainos oro gynybos technikos trūkumą, tačiau vėliau daugiausia dėmesio skirta Ukrainos kovų artimu nuotoliu paramai.
„Su raketomis yra šiek tiek sunkiau. Be abejonės, net jei oro gynyba yra stipri, jei raketų spiečius yra didelis, oro gynyba yra pralaužiama. Galimybes ukrainiečiai yra išplėtę, tikisi paramos iš sąjungininkų“, – sako A. Anušauskas.
Ministro teigimu, šis klausimas buvo aptartas ministrų susitikime Ramšteine, Vokietijoje. Pasak jo, Ukrainos oro gynybos klausimas yra keliamas nuolat. Vis dėto, kaip sako A. Anušauskas, susiduriama su galimybių pagaminti ginklus oro gynybai problema. Pavyzdžiui, pagaminti JAV užsakytus NASAMS gali užtrukti porą mėnesių.
NASAMS yra Norvegijos ir JAV sukurta vidutinio nuotolio oro gynybos sistema, dažnai laikoma efektyviausia pasaulyje.
„Karas, akivaizdu, per tą laiką nesibaigs. Kažkiek pajėgumų atsiras, tačiau visi supranta, kad visos Europos šalys turi tas pačias spragas. Baltijos šalyse mes vieninteliai turėjome NASAMS sistemą, kuri pas mus buvo iš esmės pajėgumuose nuo praeitų metų. Realiai veikianti. Kitos šalys neturėjo, stengiasi įsigyti“, – sako A. Anušauskas.
Anot ministro, atiduoti Ukrainai tokių ginklų, kaip NASAMS, Lietuva negalėjo. Vis dėlto tokių ginklų kaip „Stinger“ nešiojamos oro gynybos sistemos, Lietuva Ukrainai galėjo suteikti ir suteikė.
„Mes jų galėjome atsisakyti visų, nes turėjome, kuo pakeisti, kompensuoti“, – kalba A. Anušauskas.
Kaip sako ministras, daug turimų pajėgumų iš savo turimų sandėlių šalys Ukrainai jau atidavė.
„Vienas iš pagrindinių klausimų Ramšteine buvo gamybos vystymas. Kas finansuos, kokia gamyba vystoma. Višegrado šalys pristatė savo projektą, kaip jie vystys gamybinius pajėgumus. Tačiau visi supranta – tam reikia laiko.
Jeigu karas tęsis toliau, laiko atsiranda. Jeigu būtų kita situacija, kalbėtume apie blogesnį scenarijų. Tačiau, kaip žinia, visi ekspertai vertina, kad Ukraina yra perėmusi strateginę iniciatyvą“, – sako A. Anušauskas.
KAM skelbė, kad Lietuva Ukrainai suteikė 200 mln. eurų paramos.
„Daug kam atrodo, kad paramos tiekimas yra valstybių tarpusavio lenktynės. Mes vieni kitus papildome. Pavyzdžiui, su JAV tiekiame M113 šarvuočius. Jie apmokė vairuotojus, o mes apmokome mechanikus, kurie taiso. Tiekėme 105 mm haubicas, o amerikiečiai – amuniciją 105 mm haubicoms. Visų šalių parama, suėjusi į vieną vietą, padeda Ukrainai“, – aiškina A. Anušauskas.
Ministro teigimu, Lietuva paruoš iki pusės tūkstančio įvairių ukrainiečių specialistų. Iš Lietuvos į Ukrainą taip pat yra deleguotų policijos kriminalistų.
„Jie dirba su ukrainiečiais. Kaip minėjo policijos vadovas, ukrainiečių pasitikėjimas, kad tai yra jiems naudingi specialistai, yra išaugęs“, – teigia A. Anušauskas.
Vis dėlto patikslinti, kiek lietuvių kriminalistų buvo deleguota į Ukrainą, ministras negali.
Plataus masto karą prieš Ukrainą Rusija pradėjo vasario 24-ąją. Kremlius savo kruviną agresiją Ukrainoje atsisako vadinti tikruoju vardu ir nuo pat karo pradžios teigia, kad vykdo „specialiąją karinę operaciją“, kurios tikslas, be kita ko, yra „denacifikuoti“ ir „demilitarizuoti“ Ukrainą.
Rusų kariuomenė nuo pat karo pradžios taikosi ne tik į karinę, bet ir į civilinę infrastruktūrą, dėl rusų agresijos žuvo ar namų neteko daugybė ukrainiečių. Ukrainos Vidaus reikalų ministerija neseniai pranešė, kad nuo rusų apšaudymų Ukrainoje žuvo mažiausiai septyni tūkstančiai civilių.
Reaguodamos į Rusijos agresiją Vakarų šalys nutraukia bendradarbiavimą su Rusija ir įveda jai sankcijas.
