Ketvirtadienį Seimas renkasi į posėdį. Vienas iš klausimų – lėšų gynybai didinimas iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) šiemet.
Karinių stovyklų įrengimui reikės 40 mln. eurų
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas vardija, kad karinių stovyklų įrengimui reikės 40 mln. eurų. Pinigai bus skirti karinių stovyklų įrengimui bei įrangai, susijusiai su priimančios šalies parama.
„Tai reiškia, kad Lietuvoje bus infrastruktūra, stovyklos papildomiems mūsų sąjungininkų daliniams, kurie vykdys užduotis čia arba dalyvaus pratybose“, – spaudos konferencijoje Seime kalbėjo A. Anušauskas.
Kiti pinigai yra suplanuoti tiems poreikiams, kuriuos galima patenkinti greičiau. Pasak ministro, pirkimai, kuriuos buvo numatyta atlikti vėliau, dabar yra ankstinami arba organizuojami visiškai nauji pirkimai.
„Tarp naujų pirkimų – iš amerikiečių koviniai dronai, yra numatyta, jei pavyks, įsigyti sraigtasparnį“, – sako A. Anušauskas ir priduria, kad pirkti taip pat planuojama ryšio priemones, šarvines liemenes, medicinines priemones ir priemones kibernetiniam saugumui, taip pat amuniciją.
Lietuva tokių kovinių dronų, kuriuos planuoja pirkti, dar neturėjo. Būtent šie dronai, pasak ministro, yra veiksmingi kare.
A. Anušauskas tikina, kad šie planai buvo pradėti ruošti sausio mėnesį, dar prieš karą Ukrainoje.
Seimas ketvirtadienį taip pat spręs dėl rezoliucijos dėl neskraidymo zonos Ukrainoje. A. Anušauskas sako, kad savo ruožtu neskraidymo zoną Ukrainoje jau seniai būtų paskelbęs.
„Žodis gula prie žodžio, atsiranda visuomenės spaudimas“, – teigė A. Anušauskas.
Seimas balsuos dėl lėšų gynybai didinimo iki 2,52 proc. BVP
Seimas ketvirtadienį balsuos dėl lėšų gynybai didinimo iki 2,52 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) šiemet.
Seimo posėdžio darbotvarkėje numatytas antrasis 2022 metų biudžeto pataisos svarstymas ir balsavimas dėl priėmimo.
Parlamento pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Rusijos karo Ukrainoje akivaizdoje šis sprendimas parlamente ketvirtadienį bus priimtas be kliūčių.
Vyriausybė siūlo keisti straipsnį dėl valstybės galimybės skolintis su naryste NATO susijusiems įsipareigojimams, tam užtikrinant 2,52 proc. BVP skyrimą. Dabartiniame biudžete šis dydis yra 2,05 proc. BVP.
Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, 2022 metų biudžeto pakeitimas šiemet leistų 297,99 mln. eurų didinti išlaidas šalies gynybai. Šias lėšas Finansų ministerija skolintųsi pagal faktinį Krašto apsaugos ministerijos (KAM) nurodytą būtiną poreikį.
Šiuo metu įstatyme KAM numatyti asignavimai 2022 metams siekia 2,05 proc. BVP ir sudaro kiek daugiau nei 1,2 mlrd. eurų.
Vyriausybė prieš porą savaičių jau yra priėmusi sprendimą skirti iš skolintų lėšų Krašto apsaugos ministerijai papildomus 40,43 mln. eurų priimančiosios šalies paramai – išlaidoms, kurios reikalingos priimti NATO partnerių pajėgas.
Pasak Finansų ministerijos, pakeitus šių metų biudžetą bus sudaryta galimybė krašto gynybai skirti dar iki 257,6 mln. eurų.
Krašto apsaugos ministerija už papildomus asignavimus ketina paankstinti jau suplanuotus įsigijimus: įsigyti salvines ugnies sistemas, kovinius dronus, prieštankines sistemas, kitą ginkluotę, amuniciją, karių ekipuotę.
KAM duomenimis, 44,4 mln. eurų būtų skiriami įrengti karines stovyklas, 2,4 tūkst. karių ir įrangai, 158 mln. eurų – ginkluotei ir karinei technikai, 66 mln. eurų – šaudmenims, 10,7 mln. eurų – kibernetinio saugumo stiprinimui, 21 mln. eurų – šarvinėms liemenėms, ryšių įrangai bei medicininėms priemonėms.
Asignavimus gynybai Lietuva didina Rusijai vasario pabaigoje pradėjus karą prieš Ukrainą. Baiminantis dėl saugumo regione, daugiau pajėgumų į Lietuvą atsiuntė ir sąjungininkai.
Lietuvos Seimas svarstys rezoliuciją raginti paskelbti neskraidymo zoną virš Ukrainos
Ketvirtadienį Lietuvos Seimas planuoja svarstyti rezoliuciją, raginančią virš Ukrainos paskelbti neskraidymo zoną.
„(...) ragina JTO nedelsiant imtis veiksmų užtikrinant neskraidymo zoną virš Ukrainos, siekiant sustabdyti masines civilių aukų žūtis“, – rašoma rezoliucijos projekte.
Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, parlamento vicepirmininko Pauliaus Saudargo, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovo Lauryno Kasčiūno ir kitų parlamentarų teikiamame dokumente kreipiamasi į demokratinių valstybių parlamentus raginant, kad, kol bus ruošiamos techninės priemonės neskraidymo zonai užtikrinti, šios šalys siektų humanitarinių koridorių Ukrainos teritorijoje atidarymo.
Anot jų, pirmiausia tam reikėtų panaudoti Jungtinių Tautų mechanizmą arba įsteigti norinčių ir galinčių valstybių koaliciją, kad civiliai gyventojai galėtų saugiai išvykti iš karo veiksmų zonų bei Rusijos neteisėtai užimtų ir kontroliuojamų teritorijų.
„Neskraidymo zonos paskelbimas atvertų kelią imtis aktyvių priemonių, kad Jungtinių Tautų taikdariai galėtų užtikrinti humanitarinių koridorių ir Ukrainos atominių elektrinių bei branduolinių atliekų saugyklų saugumą“, – teigiama projekte.
Jame demokratinės valstybės taip pat raginamos įvesti papildomų sankcijų Rusijos Federacijai bei Baltarusijai, prisidedančiai prie Rusijos invazijos į Ukrainą.
Seimas ketina paraginti demokratines valstybes nedelsiant uždaryti savo oro erdvę bei uostus Rusijos lėktuvams bei laivams, užtikrinti, kad valstybėms, fiziniams ir juridiniams asmenims, mėginantiems apeiti ES sankcijas, būtų taikomos antrinės sankcijos, remti Ukrainos ginkluotąsias pajėgas.
Rezoliucijos projekte raginama Ukrainai nedelsiant suteikti ES šalies kandidatės statusą ir pradėti derybų procesą.
Rusijai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą šios šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą prašė paskelbti neskraidymo zoną virš Ukrainos.
„Jei neuždarysite mūsų dangaus, tik laiko klausimas, kada Rusijos raketos nukris jūsų teritorijoje, NATO teritorijoje“, – yra sakęs jis.
Balsuos dėl galimybės ukrainiečiams gauti socialinę paramą
Seimas ketvirtadienį planuoja priimti pataisas, kurios nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams leis pretenduoti į socialines išmokas.
Vyriausybei trečiadienį priėmus sprendimą metams suteikti laikiną apsaugą visiems dėl karo iš Ukrainos pabėgusiems asmenims, šis statusas atveria kelią pabėgėliams gauti socialinę paramą.
Ukrainiečiai galės pretenduoti į visas išmokas vaikams, kompensaciją ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo išlaidoms apmokėti, vienkartinę paramą įsikūrimui, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijas ir kitas socialines išmokas. Jiems priklausys ir socialinės paslaugos.
Nuo karo pabėgusiems ir laikinąją apsaugą Lietuvoje turintiems ukrainiečiams bus mokamos ir šalpos pensijos, jie taip pat turės teisę į slaugos ir priežiūros išlaidų tikslines kompensacijas.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) informuoja, kad pagalbos sulauks ir tie pensininkai, kurie gyvena Lietuvoje ir gauna pensijas iš Ukrainos. Anot SADM, dėl karo veiksmų Ukraina jiems išmokėti pensijų šiuo metu negalės, tad, kol situacija stabilizuosis, jiems bus mokamos šalpos pensijos.
Laikinąją apsaugą Lietuvoje gavę ukrainiečiai, kurie neturi pajamų, turės teisę gauti socialinę pašalpą, taip pat būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas.
Balsuos, ar valstybė gyventojams padengs PVM už šildymą
Seimas ketvirtadienį apsispręs, ar pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą šildymui gyventojams kompensuoti biudžeto lėšomis.
Finansų ministerijos skaičiavimais, dėl PVM lengvatos biudžeto netektis sieks 23,3 mln. eurų.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisa siūloma 9 proc. lengvatinį tarifą gyventojams padengti laikinai.
Kompensuoti PVM šildymui nuo šių metų sausio iki šildymo sezono pabaigos Vyriausybė pasiūlė siekdama iš dalies sumažinti žmonių finansinę naštą dėl išaugusių sąskaitų.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko teigimu, nulinis PVM tarifas centriniam šildymui nėra efektyviausias infliacijos padarinių sprendimas, tačiau „esamomis aplinkybėmis suprantamas ir reikalingas“.
„Tuo pačiu tikimės, jog Vyriausybė jau netrukus pateiks išsamų priemonių planą, kuriuo būtų didinamos žmonių pajamos ir plečiama komunalinių išlaidų kompensacija nediskriminuojanti skirtingų kuro rūšių“, – BNS teigė jis.
Seimui šią savaitę nepriėmus svarstyti pluošto opozicijos inicijuotų pataisų, kuriomis siūlyta taikyti įvairias PVM lengvatas energetiniams resursams, premjerė Ingrida Šimonytė sakė, kad visus siūlymus Vyriausybė įvertins ir balandį paskelbs planą, kaip sumažinti gyventojų išlaidas dėl išaugusių energijos, komunalinių paslaugų ir kitų kainų.
Dabar centriniam šildymui ir malkoms kūrenimui taikomas 9 proc. PVM, o elektrai ir dujoms – standartinis 21 proc. PVM tarifas.
