„Man tikrai neramu ir net šiek tiek stebina abejingumas infliacijos tematikai. Dar ir šiandien, prieš ateidamas į šį susitikimą, pasižiūrėjau, ką padarė kitos Europos Sąjungos valstybės infliacijos pasekmių švelninimo prasme. Absoliuti dauguma pereina jau prie antrojo infliacijos pasekmių švelninimo paketo.
Tuo tarpu mes vis dar sakome, kad palaukite, dar truputį anksti ir dar palauksime pora ar trejetą savaičių, tada galbūt kažką nuspręsime. Atleiskite, bet už poros-trejeto savaičių ar šiek tiek vėliau ir šildymo sezonas pasibaigs. Tai mes apsimesime, kad šildymo sezonas prabėgo nejuntamai ir be jokių pasekmių žmonėms?“, – trečiadienį spaudos konferencijos metu kalbėjo G. Nausėda.
Šalies vadovas teigė, kad prezidentūros užsakymu buvo atlikta visuomenės nuomonės apklausa, kurios rezultatai parodė, kad 90 proc. Lietuvos žmonių jaučia infliacijos pasekmes, 90 proc. galvoja, kad valstybės institucijos daro nepakankamai, kad kompensuotų infliacijos padarinius.
„Atsakymas yra akivaizdus. Mes pagaliau turime rasti savyje valios imtis tų sprendimų. Galima diskutuoti dėl konkrečių sprendimų, galima atmesti vienus, pasirinkti kitus, bet kuomet atmetami vieni sprendimai ir nepasiūloma nieko mainais, tai atleiskite, tai yra nelabai konstruktyvios politikos pavyzdys“, – įsitikinęs prezidentas.
Nausėda laukia ir kitų politikų pasiūlymų
Seimas praėjusią savaitę nesvarstyti prezidento siūlymo mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams išmokėti vienkartines 100 eurų išmokas, tačiau ėmėsi jo iniciatyvos didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD) nuo 460 iki 510 eurų.
Paklaustas apie naujus antiinfliacinių priemonių pasiūlymus, G. Nausėda teigė lauksiantis siūlymų iš kitų politikų, taip pat galbūt grįšiantis prie ankstesnių savo iniciatyvų.
„Aš lauksiu taip pat ir pačių politikų pasiūlymų. Galimas dalykas, kad bus grįžta prie tų pačių siūlymų, kuriuos ir mes pateikėme, juo labiau, kad vienas mūsų siūlymų dėl neapmokestinamojo pajamų didinimo praėjo, nors ir gana sunkiai. Man bus labai įdomu pažiūrėti į antrąjį balsavimą“, – sakė prezidentas.
Pasak šalies vadovo, su pačia infliacija Lietuva kovoti neįmanoma, nes ją lemia tokios priežastys, kurias paveikti valstybėje instrumentų nėra.
„Todėl turime galvoti kaip galime kompensuoti augančią infliaciją ir mūsų pasiūlymas (dėl vienkartinių 100 eurų išmokų – BNS) buvo nukreiptas būtent į tai. Ir jis buvo labai tikslinis, kryptingas (...) jis buvo koncentruotas, nukreiptas į pažeidžiamiausias visuomenės grupes. Tiesą sakant, idomu, kokiais argumentais būtų galima paneigti, kad toks sprendimas šiandien yra nereikalingas“, – kalbėjo G. Nausėda.
Pasak jo, siekiant suvaldyti infliaciją, galėtų būti grįžtama ir prie neefektyviomis anksčiau laikytų priemonių.
„Esu atviras ir kitiems pasiūlymams. Šiandien jokios priemonės neturėtų būti tabu – tame tarpe ir galbūt tos, kurias anksčiau nurašydavome ir sakydavome, kad tai netradicinės ar neduos efekto. Šiandien žmonėms reikia mūsų realios pagalbos, nes tai yra ne tik ekonominis ir socialinis klausimas, <...> bet tai yra ir nacionalinio saugumo klausimas“, – kalbėjo šalies vadovas.
„Žmonės, kurie mato valstybės rūpestį jais, tikrais supras pavojaus valandą, kad ir valstybei reikia padėti“, – pridūrė jis.
Ingrida Šimonytė kartoja: rengiamas planas sumažinti gyventojų išlaidas dėl išaugusių kainų
Premjerė Ingrida Šimonytė tuo metu sako, kad visus siūlymus Vyriausybė įvertins ir balandį paskelbs planą, kaip sumažinti gyventojų išlaidas dėl išaugusių energijos, komunalinių paslaugų ir kitų kainų.
„Seimas veikiausiai po pateikimo pritars. Vyriausybė susirinks visus šituos pasiūlymus savo įvertinimui. Dabar Vyriausybė jokių skubotų sprendimų nei siūlys, nei darys, o kažkur balandžio mėnesį pateiks savo matymą, kokios priemonės, mūsų vertinimu, galėtų geriausiai amortizuoti finansinę naštą“, – antradienį Seime sakė žurnalistams sakė I. Šimonytė.
Praėjusią savaitę ji sakė, kad balandį Seimui bus pateiktas patikslinto 2022-ųjų biudžeto projektas, o jame atsispindės priemonės, kuriomis Vyriausybė siūlys sušvelninti sparčiai augančių energetikos ir kitų kainų poveikį gyventojams.
Premjerė neatmetė, kad reikės papildomų sprendimų tiek didinant žmonių pajamas, tiek mokant kompensacijas už komunalines paslaugas, įskaitant galbūt elektrą bei dujas. Be to, anot jos, jau galvojama, kaip bus pasitinkamas būsimas šildymo sezonas.
Vasarį Lietuvoje infliacija, palyginti su 2021 metų vasariu, siekė 14,2 procento.
Anot Statistikos departamento, infliacijai daugiausiai įtakos turi šilumos, degalų ir tepalų, kietojo kuro, pieno ir jo produktų, dujų, duonos ir grūdų produktų, daržovių, restoranų, kavinių, elektros, transporto priemonių techninės priežiūros ir remonto paslaugų kainų padidėjimas bei vandentiekos kainų sumažėjimas.
Ekonomistai sako, kad kainų augimas tęsis, pikas gali būti pasiektas vasarą.
