„Gynybos susitarimas nėra tiesiogiai susijęs su šia pertvarka. Gynybos susitarimas kalba apie principinius dalykus: gynybos finansavimą, šaukimo modelius ir panašius dalykus. Ir aš manau, toks asimetrinis atsakas, mėginimas žaisti nacionaliniu saugumu dėl kažkokio partinio intereso neatrodo labai gerai“, – LRT televizijai teigė A. Anušauskas.
Todėl ministras ragina labai gerai pagalvoti prieš darant sprendimus dėl pasitraukimo iš susitarimo dėl gynybos. A. Anušauskas tikina, kad tikslas yra stiprinti VST, o ne ją naikinti.
„Aš vis dėlto kviesčiau prieš darant tokius žingsnius pagalvoti. Nes mūsų tikslas yra visus pajėgumus, kurie priskiriami krizių atvejais ginkluotosioms pajėgoms, stiprinti. Tikrai nėra kažkokio tikslo, kad jie būtų visiškai panaikinti“, – sakė krašto apsaugos ministras.
„Tikslas yra stiprinti, surasti geriausią modelį, kad jie būtų tikrai efektyvūs. Ne dėl paukščiuko, ne dėl varnelės kur nors dokumentuose – iš tikrųjų padėtų mūsų gynybai“, – pridūrė jis.
Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas S. Skvernelis teigia, kad jeigu valdantiesiems pavyks priimti VST pertvarką, jo vadovaujama partija trauksis iš nacionalinio susitarimo dėl gynybos. Politikas įsitikinęs, kad ši Vidaus reikalų ministerijos (VRM) inicijuojama pertvarka susilpnintų nacionalinį šalies saugumą.
VST pertvarkos projektą Seimui ketinama pateikti ketvirtadienį. VRM darbo grupė, atlikusi VST funkcijų peržiūrą, veiklos auditą, paskelbė siūlantys tarnybą integruoti į policiją, numatant, kad karo padėties atveju VST išliktų ginkluotųjų pajėgų sudėtine dalimi. Planuojama, jog policijos sudėtyje VST veiktų kaip specializuotas padalinys.
ELTA primena, kad prieš metus, liepos 15 d., parlamentinės partijos (išskyrus LVŽS) pasirašė nacionalinį susitarimą dėl saugumo politikos. Dokumente numatytos trys esminės veiklos kryptys: Lietuvos kariuomenės bei tarptautinių saugumo ir gynybos garantijų stiprinimas, valstybės pasirengimas ginkluotai gynybai ir atsakas į hibridines atakas. Numatoma, kad susitarimas turėtų galioti iki 2030 m.
