Svarstydamas, kaip Lietuvai pavyko susidoroti su pirmąją Covid-19 banga, šeimos gydytojas, profesorius Vytautas Kasiulevičius prisiminė, kad dar vasario mėnesį garsiai kalbėta apie tai, kad naujasis virusas Lietuvą aplenks.
Antrajai bangai svarbu paruošti gydymo įstaigas
„Bet visa situacija ėmė keistis labai sparčiai. Susidūrėme su daug greitesniu plitimu infekcijos, ta infekcija apėmė visus kontinentus ir šalis. Tai pamoka, kad mes neįvertinome tos grėsmės. Nors jau sausio mėnesį virusas buvo matomas ir kai kurie epidemiologai įspėjo, kad pandemija apims visą pasaulį“, – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos posėdyje antradienį kalbėjo V. Kasiulevičius.
Jo teigimu, šalys, kurios priėmė griežtus sprendimus, pavyzdžiui, Vokietija, Lenkija, Lietuva, sugebėjo gana gerai pasisaugoti nuo viruso plitimo. Vis dėlto Lietuvai problemų, anot profesoriaus, sukėlė nepakankamas sveikatos priežiūros įstaigų pasirengimas Covid-19.
„Santaros klinikose matėme tikrai sudėtingus dalykus, reikėjo priimti sprendimus. Niekas nebuvo pakankamai gerai suplanuota tokiai didelei bangai. Tas apsaugos priemonių trūkumas turėjo nemažą įtaką, matyt, ir infekcijos plitimui medikų bendruomenėje“, – sakė V. Kasiulevičius.
Būtent dėl šios priežasties V. Kasiulevičius akcentuoja, kad antrajai Covid-19 bangai reikia tinkamai paruošti sveikatos priežiūros įstaigas. Vis dėlto profesorius kritikuoja sprendimą leisti gydytojams vėl teikti pasaugas ne nuotoliniu būdu, nes tai gali paspartinti viruso plitimą tarp medikų.
„Aš dar bijau, kad visas šitas režimas, kuris vyksta be pacientų gydymo įstaigose, atėjo į pabaigą su ministro sprendimu vėl atnaujinti kontaktines paslaugas, jis turės tam tikrų pasekmių irgi. Nes buvimas be pacientų, jis sumažina ir viruso transmisiją“, – pastebėjo V. Kasiulevičius.
Taip pat, pasak mediko, būtina užtikrinti tinkamą medicininio personalo parengimą, nes pirmosios bangos metų jo trūko.
„Karas čia yra ir tame kare yra daug faktorių. Todėl įmesti reikia labai daug į apsaugą“, – sakė V. Kasiulevičius.
Žmonės pamiršo išmoktas pamokas
Pavasarį ir vasarą užklupusią Covid-19 pandemiją Higienos instituto Visuomenės sveikatos technologijų centro vadovė Rolanda Valintėlienė vadina neeiline situacija. Jos teigimu, sunkumų sukėlė tai, kad apie koronavirusą, jo plitimą ir apsaugą nuo jo trūko žinių.
„Kitas dalykas, labai lėtai susiformavo lyderystė – kieno mes klausome, kas yra pagrindinis dėl gydymo, izoliavimo, epidemiologijos, kaukių. <...> Bet ta lyderystė, galim sakyti, manau, beveik susiformavo“, – pastebėjo R. Valintėlienė.
Taip pat, pasak specialistės, Lietuva buvo praradusi infekcinį budrumą, „o čia staiga toks sukėlėjas ir pasirodo, kad nėra tų resursų“.
„Mes nebuvome pasiruošę ir nežinau, ar pirmoji banga pilnai buvo pamoka. Nes mūsų medikai vėl su iškištomis nosimis vaikšto, nors prieš du mėnesius akcentavome, kad tai yra svarbu, kad išmokome kaukes dėvėti. Pasirodo, ne, atmintis yra labai trumpa, pasimiršta tie dalykai. Tai vienas dalykas – apsaugos priemonių trūkumas, antras – suvokimas, kad, jeigu turi kaukę, vadinasi, reikia ją dėvėti“, – pabrėžė R. Valintėlienė.
Vis dėto, specialistės teigimu, dalyje sveikatos priežiūros įstaigų išvengti Covid-19 protrūkio padėjo itin griežti apsaugos suvaržymai.
„Židiniai Marijampolėje, Klaipėdoje, Ukmergėje parodo, kad yra silpnoji grandis ir ten virusas išplinta. Bet yra Kauno klinikinė ligoninė, kur keli atvejai buvo, bet neišplito. Tai rodo, kad ten, kur pakankamai geras lygis užtikrinimas, ten galima išvengti plitimo“, – sakė R. Valintėlienė.
Negalima meluoti, kad visko užtenka
Tuo metu Lietuvos medikų sąjūdžio valdybos narė Jurgita Sejonienė akcentuoja, kad ruošiantis antrajai Covid-19 bangai itin svarbu užtikrinti kokybišką komunikaciją ir nemeluoti, kad apsaugos priemonių visiems medikams užtenka.
„Jeigu priemonių neturime, kažko trūksta, reikia taip ir sakyti, kad kažko neturime, o ne kad visko visiems yra ir užtenka. Šitame etape vėlgi Vyriausybė turi įsipareigojimus – 14 mln. eurų asmens apsaugos priemonėms. Tai būtų gerai informuoti visuomenę, kad žinotume, o ne kad vėl visko yra, bet, kai reikia, – nieko neturime“, – kalbėjo J. Sejonienė.
Ne ką mažiau nei sveikatos apsaugos įstaigų aprūpinimas svarbu ir visuomenės parengimas galimai antrajai Covid-19 bangai. Anot J. Sejonienės, visuomenė turi žinoti, kokie pokyčiai laukia.
„Turime galvoti apskritai, kaip prisitaikys visuomenė. Ta pati švietimo sistema. Efektyviausiai infekcijos plitimo stabdymą veikia būtent ugdymo įstaigų darbo stabdymas. Taigi turime kalbėti, visuomenė turi žinoti, kas planuojama rudenį, ką darysime su savo švietimo sistema ir švietimo įstaigomis“, – pastebėjo J. Sejonienė.
Aštuoni nauji atvejai
Praėjusią parą patvirtinti aštuoni nauji koronaviruso atvejai, bendras skaičius išaugo iki 2027, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.
Šiuo metu koronaviruso infekcija tebeserga 311 asmenų, pasveiko – 1623. Nuo COVID-19 mirė 80 asmenų, dėl kitų priežasčių mirė 13 užsikrėtusiųjų.
Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje registruoti 86 įvežtiniai atvejai. Izoliacijoje šiuo metu yra 103 asmenys. Per pirmadienį laboratorijose ištirti 3364 ėminiai, iš viso – 507 tūkst. 420.
