Rinkimai vyks pagal jau du kartus pakeistą konstituciją. Tik laimėjęs pirmuosius rinkimus 1996 metų lapkričio mėnesį Lukašenka pakeitė konstituciją – išplėtė prezidento įgaliojimus ir įkūrė dviejų rūmų parlamentą. 2004 metais besibaigiant antrajai kadencijai jis referendumu pašalino apribojimą prezidentui valdyti tik dvi kadencijas.
Formaliai Baltarusija – prezidentinė respublika, tačiau faktiškai, tai autoritarinis režimas, diktatūra, o Lukašenka vadinamas paskutiniuoju Europos diktatoriumi.
Galima paprieštarauti ir paklausti – o kas tada Vladimiras Putinas, per konstitucijos pataisas neseniai pajungęs sau visas valdžios šakas ir visas institucijas, bei įgavęs teisę valdyti bent jau iki 2036 metų?
Dabar Baltarusijoje prezidentinis valdymas, kur Prezidentas gali paleisti parlamentą, leisti įstatymo galią turinčius dekretus, atleisti visus Konstitucinio teismo teisėjus ir skirti jų pusę.
Taip jau susiklostė, jog visi rimtesni kandidatai visuose rinkimuose būdavo arba suimami, arba apkaltinami bendradarbiavimu su Vakarais, perversmo organizavimu.
Šį kartą pretendentų aktyvumas stebėtinas. Norą registruotis pareiškė 55 kandidatai. Rinkimu komisija atsijojo ir parašus galėjo rinkti tik 15 kandidatų. Dabar po parašų rinkimo, rinkimuose dalyvaus tik 5 kandidatai.
Opozicija buvo įsitikinusi, kad rinkimai vyks rugpjūčio 30 dieną – tada Lukašenka švenčia savo gimtadienį, tačiau buvo paskelbta kita data – rugpjūčio 9-oji.
Žmonių nepasitenkinimas lėmė, kad pirmą kartą iškilo reali pralaimėjimo grėsmė, kai gali nepadėti plačiai naudojamos administracinio resurso galimybės.
Masiniai piketai ir demonstracijos akivaizdžiai parodė, jog net ir kantrių baltarusių kantrybė turi ribas.
Tad rinkiminė kampanija prasidėjo, kaip jau įprasta, potencialiai rimčiausių kandidatų, galinčių nutraukti Lukašenkos kadencijų seką, areštais.
Areštuotas Sergiejus Tichanovskis – blogeris kritikuojantis režimą. Areštuoti devyni Tichanovskio komandos nariai.
Tichanovskio vietą užėmė jo žmona, taip tapusi viena rimčiausių pretendentų į prezidento postą.
Rusija šį pavasarį ėmėsi ryžtingų žingsnių siekdama galu gale priversti Lukašenką prijungti Baltarusiją prie Rusijos ir tam naudojo visus ekonominius svertus, ypač energijos nešėjų naftos ir dujų tiekimo sąlygas.
Priešindamasis spaudimui Lukašenka net organizavo karines pratybas kartu su NATO, sukeldamas siaubą Rusijos vadovybei.
Jis triukšmingai nusipirko porą tanklaivių naftos iš JAV parodydamas, jog gali diversifikuoti tiekimus ir išlikti nepriklausomas.
Rusijos apetitą apmalšino koronaviruso pandemija ir tragiškai kritusios naftos kainos pasaulinėje rinkoje.
Sunku pasakyti, ar Rusija turi savo kandidatą šiuose prezidento rinkimuose.
Akys nukrypo į Belgazprombanko vadovą Viktorą Babaryko.
Politikos apžvalgininkai spėliojo, ar tik jis ir nebūsiąs tas Maskvos kandidatas. Apie tai užsiminė ir pats Lukašenka.
Jis kalbėjo apie „tuos“ iš Rusijos ir Lenkijos, kurie tampo lėles už virvučių, t.y. valdo kai kuriuos kandidatus.
Viktoras Babaryko buvo greitai sulaikytas, rinkimų sąskaita užblokuota, banke atliktos kratos. Sulaikyta ir 15 banko darbuotojų. Maskva prezidento atstovo Peskovo lūpomis teigia, jog savo kandidato Baltarusijos prezidento rinkimuose neturi.
Kitas kandidatas diplomatas ir teisininkas, o vėliau verslininkas ir tarptautinių kompanijų konsultantas Valerijus Cipkalo irgi buvo apkaltintas neteisėta veikla tuoj po to, kai pareiškė kandidatuosiąs į prezidentus.
Pareiškęs norą kandidatuoti Valerijus Cypkalo nustebino visus. Buvęs Balturusijos ambasadorius JAV ir aukštų technologijų parko įkūrėjas net pardavė savo namus, kad galėtų finansuoti rinkiminę kampaniją.
Tačiau Valerijus Cypkalo prie rinkimų irgi nebuvo prileistas paskelbus, jog jis nesurinko 100 tūkstančių parašų, būtinų kandidatuoti rinkimuose.
Cypkalo rinkimų štabas pareikalavo pateikti dokumentus, kuriais parašai išbrokuoti, tačiau rinkimų komisija atsakė, kad įstatymai to nenumato.
Liepos 14 dieną komisija patvirtino tik penkis kandidatus;
1. Veikiantis prezidentas Aleksandras Lukašenka;
2. Buvusi Atstovų rūmų narė Ana Konopackaja;
3. Judėjimo „Kalbėk tiesą“ lyderis Andrejus Dmitrijevas;
4. Socialdemokratų Gromados lyderis Sergiejus Čerčenis;
5. Ir nepartinė Svetlana Tichanovskaja.
Lukašenkos išlikimo ir sėkmės laidas – sumanus balansavimas tarp Europos ir Rusijos.
Europa vieną vertus smerkia antidemokratinį Lukašenkos režimą, kitą vertus supranta, jog jis kovoja prieš Rusijos siekį prisijungti Baltarusiją, integruoti ją į vieną valstybę.
Taip Europa tarsi garsusis Buridano asilas, negalėjęs pasirinkti tarp dviejų pievų ir galu gale miręs badu, blaškosi tarp sankcijų Lukašenkai už demokratijos sunaikinimą ir paramos jam kovojant už Baltarusijos nepriklausomybę nuo Rusijos.
Lukašenka, kuris pats dar prezidento Jelcino laikais ruošė apjungimo sutartį ir tikėjosi tapti bendros valstybės prezidentu, atėjus Putinui į valdžią suprato, kad dabar tai visiškai neįmanoma. Todėl jis ir kovoja nenorėdamas tapti Baltarusijos gubernatoriumi bendroje valstybėje. Lukašenkai svarbu ne Baltarusijos likimas, o jo asmeninė valdžia.
Tad jei jis matys, kad Baltarusijos rinkėjai rimtai gali jį nuversti, jis, nors ir sakė, kad nesilaikys kėdės įsikibęs, mesis į Rusijos glėbį. Geriau būti gubernatoriumi, nei nuteistuoju už nusikaltimus buvusiuoju prezidentu.
Prasidėjus protesto akcijoms suimta šimtai žmonių, keli pretendentai pasitraukė iš rinkimų.
Akcijos tęsiasi ne tik Minske bet ir kituose miestuose. Žmonės stovi milžiniškose eilėse prie Centrinės rinkimų komisijos norėdami paduoti skundus dėl neteisėto atsisakymo registruoti kandidatus.
Svetlanos Tichanovskajos, Viktoro Babaryko ir Valerijaus Cypkalo štabai susijungė ir rinkimuose rems Svetlanos Tchanovskajos kandidatūrą. Jeigu pavyktų laimėti, jie žada skelbti naujus jau demokratiškus prezidento rinkimus.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos stebėtojai į Baltarusiją neatvyks, nes pakvietimą gavo pernelyg vėlai. Baltarusijos URM kvietimą išsiuntė tik liepos 15 d. , kai iki rinkimų liko mažiau nei mėnuo. Taigi Lukašenkos rankos laisvos, jam net nereikės apsimetinėti demokratu.
Visgi, tikriausiai, tai bus sunkiausi Lukašenkos rinkimai.
Tik neaišku, kada baltarusių kantrybė galutinai išseks.
Visą Antano Valionio komentarą pamatykite vaizdo siužete, esančiame straipsnio pradžioje.
