Neseniai pranešdama apie naujoves, kurios lengvina priėjimą pas gydytojus, Valstybinė ligonių kasa užsiminė ir apie skubius siuntimus.
„Nuo liepos 1 d. įsigalios dar viena pacientams palanki naujovė – siuntimas skubos tvarka. Tokiame siuntime bus nurodomos siuntimo skubos tvarka priežastys ir jų pagrindimas, vadovaujantis teisės aktuose nurodytais reikalavimais“, – tuo metu skelbta pranešime.
Dar tik planuoja, kad atsiras
Paklausus, kaip tokia naujovė veiks ir kokiais atvejais bus galima gauti skubų siuntimą pas specialistą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nurodė, kad kol kas dar tik yra pasirašytas įsakymas, suteikiantis galimybę atsirasti tokiems siuntimams. Suvok, SAM tik išpureno dirvą ir dėl tvarkos dar turėtų būti susitarta.
Kaip aiškino ministerijos atstovas Julijanas Gališanskis, nuo liepos 1 d. siuntimų tvarka nesikeitė, o tik įsigaliojo šiemet atnaujinto siuntimų išdavimo tvarkos aprašo tam tikras papunktis, kuris skamba taip:
„Išduodant siuntimą skubos tvarka, nurodomos priežastys ir jų pagrindimas atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę ir numatomą ligos eigą. Siuntimai skubos tvarka išduodami, kai tai numatyta atitinkamų ligų diagnostikos ir gydymo aprašuose ir (ar) asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimuose.“
Pasak ministerijos atstovo, šis papunktis sudaro sąlygas atnaujinant ligų diagnostikos ir gydymo bei paslaugų teikimo aprašus apibrėžti, kokiais atvejais pacientas turėtų gauti paslaugą greičiau – pvz., per 10 dienų, 2 savaites ir pan.
„Diagnostikos ir gydymo aprašai yra nuolat peržiūrimi ir atnaujinami, dalis jų bus atnaujinama dar šiais metais, tačiau juose nebūtinai atsiras galimybė išrašyti siuntimus skubos tvarka – ar yra toks poreikis, paaiškės diskutuojant su gydytojais ir ekspertais“, – aiškino J. Gališanskis.
„Žalieji koridoriai“ jau egzistuoja
Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad kalbant apie siuntimus skubos tvarka omenyje neturima būtinoji pagalba, kuri pacientui turi būti suteikta kuo skubiau ir kuri yra reglamentuota atitinkamu ministro įsakymu:
„Kalbama apie specializuotas planines paslaugas, kurios įprasta tvarka turi būti suteikiamos per 30 kalendorinių dienų (planinės stacionarinės, dienos stacionaro ir dienos chirurgijos sveikatos priežiūros paslaugos – ne vėliau kaip per 60 kalendorinių dienų).“
„Išduodant siuntimą skubos tvarka, nurodomos priežastys ir jų pagrindimas atsižvelgiant į paciento sveikatos būklę ir numatomą ligos eigą.“
Be kita ko, ministerijos atsakyme pažymima, kad kai kuriuose paslaugų teikimo aprašuose jau yra numatyti „žalieji koridoriai“, trumpesni paslaugų teikimo terminai ir kitos priemonės, kurios padeda pacientams paslaugas gauti greičiau.
Pavyzdžiui, egzistuoja „žalieji koridoriai“ onkologiniams pacientams, atsisakyta perteklinių siuntimų lėtinėmis ligomis sergantiems pacientams, be to, buvo supaprastinta KT ir MRT tyrimų skyrimo tvarka.
Gydytojai gūžčioja pečiais – kam statyti vežimą prieš arklį?
Gydytojai vis tik tokius pakeitimus vertino kiek skeptiškai. Lietuvos šeimos gydytojų profesinės sąjungos valdybos narys Gediminas Dragūnas visų pirma pasigedo minimo diagnostikos ir gydymo aprašo.
„Pagal tą įsakymą parašyta, kad siuntimas skubiai pagalbai yra teikiamas pagal diagnostikos ir gydymo aprašą, kai jo paties nėra. Kiek žinau, dabar tik kardiologai lyg tokį rengia, iš kitų specialistų nieko neteko girdėti.
Tuo metu gydytojai gali pradėti jausti spaudimą iš pacientų, kurie gali pradėti aiškinti, kad jie, reikia, nereikia, nori siuntimo skubiai specialisto konsultacijai. Logiškai turėtų būti taip, kad pirmiausia išdiskutuojame, o tada priimamas įsakymas, nereikia statyti vežimo prieš arklį. Nes jei yra pasirašytas įsakymas, reiškia, turi jį vykdyti. O jei jis neišdiskutuotas ir bus koreguojamas, kam jį išleisti. Kiek žinau, dėl šio dalyko su šeimos gydytojais apskritai nebuvo tartasi“, – komentavo šeimos gydytojas.
Eilės garantuotos
Pašnekovas priminė, kad iki šiol būdavo siuntimai skubos tvarka, kai žmogus vykdavo tiesiai į priėmimo skyrių. „Tai gal būtų logiškas variantas – jei siunčiame su kardiologine patologija, ten skubiai pakonsultuoja kardiologas, jei su neurologine – neurologas.
Tad asmeniškai matyčiau tokių siuntimų prasmę, jei priėmimo skyriuje konsultuotų tam tikros specializacijos gydytojas. Tą šiuo metu daro trečio lygio gydymo įstaigos, bet jos turi kiek kitą rezervą – rezidentus, kurie gali pakonsultuoti tam tikrais klausimais.
Rajonuose yra sudėtingesnė situacija, vargu ar turi kažkokį rezervą periferijoje dirbantis kardiologas, kuris atvažiuoja vienai ar dviem dienoms, ar jis dar turės galimybę atrasti kažkokių ekstra talonų, už kuriuos, kaip bebūtų, apmokėjimas yra varganas. Nežinau, ar jam būtų labai didelis interesas“, – svarstė G. Dragūnas.
„Jei siųsime į polikliniką, tai reikia suprasti, kad neatsiranda daugiau gydytojų ir vietų, nei yra, ant kelių vieno paciento kitam nepasodins.“
Pasak jo, jei su tokiais siuntimais pacientai apguls polikliniką, akivaizdu, eilės gali dar pailgėti, mat kažkas užuot laukęs 3 mėnesius, lauks 4, nes atsiras, kas vis „užlenda“ priekyje.
„Jei siųsime į polikliniką, tai reikia suprasti, kad neatsiranda daugiau gydytojų ir vietų, nei yra, ant kelių vieno paciento kitam nepasodins. Tada čia turėsime tokią situaciją – eilė pas kardiologą yra 3 mėnesiai, plius dar viena eilė skubiems. Šioje vietoje labai rizikuojame“, – konstatavo G. Dragūnas.
Jis nuogąstavo ir dėl galimų korupcijos apraiškų rizikos, kai pacientai užsimanytų piktnaudžiauti be reikalo gauti skubų siuntimą: „Nežinau, kaip reikėtų užkardyti tą spaudimą.“
Sistemos įkaitai
Profesinės sąjungos atstovas patikino, kad nė vienas gydytojas nelinki pacientui ilgos eilės, tačiau viskas atsiremia į bendras sistemas problemas.
„Visada svarstyklės yra tokios – vienoje pusėje stovi pacientas, kitoje – medicinos sistema su visais medikais, kurie irgi yra žmonės ir vieną dieną patampa pacientais, nes prie to priveda pervargimas, spaudimas ir visa kita.
Bet akivaizdu, kad kai kuriais atvejais užkrauname medikus darbu, kuris visai nesusijęs su medicina – visokių pažymų išrašymas, kas yra visiškai biurokratinis darbas. Panašu, kad, deja, dabar nieko neįprasto nenutiko – norėjo kaip geriau, o išėjo kaip visada. O šeimos gydytojas tampa lyg tarp girnų įspraustas“, – konstatavo G. Dragūnas.
