Andrius Kubilius: kodėl mes su Ramūnu pritarsime Stambulo konvencijai?

Kad aš esu pasiruošęs balsuoti už Stambulo konvencijos ratifikavimą Lietuvos Seime supratau tada, kai prieš kelis metus pagaliau perskaičiau pačią Stambulo konvenciją (anglų kalba) ir supratau, jog ji nėra skirta tam, kad tarptautiniu mastu būtų įteisinta paleistuvystė ar visuotinė Sodoma ir Gomora. Kol neperskaičiau, tol net buvau nesupratęs, kad pati konvencija yra skirta tam, kad šalys įsipareigotų kovoti su smurtu prieš moteris.

Taigi, su mano balsavimu kaip ir viskas būtų aišku, išskyrus tai, kad nebesu Seimo nariu, todėl negalėsiu balsuoti už ratifikavimą.

Bet todėl tik su vis didesniu susidomėjimu stebiu Ramūno Karbauskio sparčią pažangą, artėjant prie pritarimo tai pačiai Stambulo konvencijai. Ir tuos ryškius pokyčius jo mąstyme ir elgesyje sieju su tuo, kad šiuo metu jis užima svarbias „Šešėlinio Premjero“ pareigas. Kol tokių pareigų Ramūnas neturėjo, tol praeitame Seime be jokių argumentų stabdė Stambulo konvencijos ratifikavimą. „Ne“, – ir viskas!

Dabar gi, tapęs „Šešėliniu Premjeru“, jis savo vis dar tebesitęsiantį pasipriešinimą konvencijos ratifikavimui bando pagrįsti vis labiau sofistikuotais argumentais ir galiausiai paskelbia išmintingą tiesą: „pati Stambulo konvencija nekelia jokios grėsmės valstybei“. Pasirodo, kad R. Karbauskį neramina vienintelė problema, susijusi su Stambulo konvencija - kodėl jos tekste yra vartojamas angliškas terminas „gender“, kurią Konvencijos teksto vertėjai į lietuvių kalbą išvertė, pavartodami terminą „socialinė lytis“. Ir visa R.Karbauskio rezistencija Stambulo konvencijai yra pagrįsta noru apsaugoti Lietuvą nuo termino „gender“ tariamai blogų pasekmių: „Vienintelis dalykas, kuris naujas konvencijoje – tai abejonių kelianti sąvoka „socialinė lytis“ arba „lytis socialiniu aspektu“ (angl. k. gender)“.

Ramūnas Karbauskis neslepia savo pasipiktinimo tuo, kaip Stambulo konvencija apibrėžia „gender“: „pagal Stambulo konvenciją – „gender“ – „socialiai susiformavę vaidmenys, elgsena, veikla ir bruožai, kuriuos tam tikra visuomenė laiko tinkamais moterims ir vyrams“.

Ir šioje vietoje Ramūnas Karbauskis užduoda esminį egzistencinį klausimą: „Ar tai įprasta praktika taip apibūdinti žmogaus lytį?“.

REKLAMA

Klausimas yra teisingas, nes mes lietuviai vartojame vieną terminą „lytis“ ten, kur angliakalbiai kažkodėl vartoja du terminus: „sex“ ir „gender“. Mums nėra lengva suprasti subtilius lingvistinius skirtumus tarp šių dviejų anglosaksams gerai žinomų skirtingų terminų, todėl kartais juose labai skausmingai pasiklystame. Gerai, kad „Šešėlinis Premjeras“ bando nuoširdžiai išsiaiškinti šiuos anglų kalbos subtilumus, nors nėra pastebėta, kad pats asmeniškai R.Karbauskis šią kalbą laisvai vartotų.

Taigi, visa problema su Stambulo konvencijos ratifikavimu lieka grynai „lingvistine“ problema: ar mes, lietuviai, teisingai suprantame, kodėl ten, kur mes vartojame vieną terminą „lytis“, anglakalbiai vartoja du terminus: „sex“ arba „gender“? Ir kuo šių terminų prasmė anglų kalboje skiriasi?

Šiek tiek žinant anglų kalbą yra nesunku rasti labai aiškių ir suprantamų šių dviejų terminų paaiškinimų. Pateiksiu tik vieną iš jų, kurį pateikia autoritetinga Pasaulio Sveikatos Organizacija (PSO), kurią gerai pažįsta ir A.Veryga, ir V.Andriukaitis. Štai kaip PSO apibūdina skirtumą tarp „sex“ ir „gender“ terminų: „Gender is used to describe the characteristics of women and men that are socially constructed, while sex refers to those that are biologically determined. People are born female or male, but learn to be girls and boys who grow into women and men. This learned behaviour makes up gender identity and determines gender roles.“ (https://www.euro.who.int/.../gender/gender-definitions). Lietuviškai PSO pateikiamas „sex“ ir „gender“ terminų apibrėžimas skambėtų maždaug taip: „Gender“ terminas yra vartojamas siekiant apibrėžti moterų ir vyrų ypatybes, kurios yra socialinis produktas (tai yra priklauso visų pirma nuo visuomenėje vyraujančio požiūrio į moterų ir vyrų vaidmenis), tuo tarpu „sex“ terminas apibrėžia tas vyrų ir moterų biologines ypatybes ir skirtumus, kurios yra duotos gamtos. Žmonės gimsta būdami moteriškos ar vyriškos biologinės prigimties, bet augdami išmoksta būti berniukais ir mergaitėmis, o užaugę tampa vyrais ir moterimis. Šis išmoktas ar iš visuomenės tradicijų perimtas supratimas apibrėžia „gender“ vaidmenis ir „gender“ identitetą (vyrų ir moterų vaidmenis ir identitetą).

REKLAMA

Jeigu dar kas nors lieka neaišku, tai galima tik priminti lietuvišką patirtį kuo skiriasi „sex“ ir „gender“ terminai, ir tam labai tinka klasikinė lietuvių literatūra.

Palyginus šiuos laikus su Žemaitės „Marčioje“ aprašytais Vingių Jonio ir Katrės reikalais, galima pastebėti, kad gamtos požiūriu (pagal terminą „sex“) jie yra tokie patys vyras ir moteris, kokius ir dabar matome. Tačiau pagal vyro ir moters socialinius vaidmenis ir ypatybes (pagal terminą „gender“), Jonis ir Katrė totaliai skiriasi nuo šiandienio supratimo. Lygiai taip, šiandieniniai Švedijos ir Lietuvos vyrai vis dar skirtingai suvokia savo socialinį vaidmenį šeimoje, nors lietuviai ir gana sparčiai vejasi švedus.

Biologinė lytis ir lyčių socialiniai vaidmenys yra pakankamai skirtingi dalykai, ir moteris smurtą gali patirti ne tik todėl, kad ji yra „biologinė moteris“ ir kažkas nori ja tiesiog prievarta pasinaudoti savo seksualinėms užgaidoms patenkinti, bet ir todėl, kad ji nebenori atlikti toje visuomenėje įprasto moters socialinio vaidmens: pavyzdžiui viena prižiūrėti vaikus, skalbti ir plauti indus, atsisakyti profesinės karjeros ir t.t., o vyras su tuo kategoriškai nesutinka.

Taigi, Stambulo konvencija tiesiog sako, kad negalima mušti moters, atsisakančios po vakarienės plauti indus, kai tuo tarpu vyras ruošiasi kaip visada su alaus buteliu išsitiesti ant sofutės ir žiūrėti krepšinio varžybas. Pagal Stambulo konvenciją moters negalima mušti net ir tuo atveju, jeigu moterų prievolė indus plauti po vakarienės, vyrui nuo sofutės stebint krepšinį, yra „socialiai susiformavę vaidmenys, elgsena, veikla ir bruožai, kuriuos tam tikra visuomenė laiko tinkamais moterims ir vyrams“.

Štai ir viskas, ką lietuviams reikia žinoti apie Stambulo konvenciją: moters negalima mušti net ir tada, jeigu ji atsisako plauti indus. Moters negalima už tai mušti net ir tada, kai vyro mama ir močiutė, ir net uošvienė tuos indus plaudavo nesiginčydamos, nes toks buvo jų „socialiai susoformavęs vaidmuo“. Ir, galbūt, už nepaklusnumą „susiformavusiam vaidmeniui“ jos kartais ir būdavo mušamos. Tai nėra priežastis šiandien pažeisti Stambulo konvencijoje įtvirtintą draudimą mušti moterį.

REKLAMA

Tikiuosi, kad šie paaiškinimai padės Ramūnui Karbauskiui suprasti, kad baimintis Stambulo konvencijos tik dėl to, kad joje yra vartojamas terminas „gender“, yra visiškai neracionalu. Šios grynai lingvistinės abejonės yra lengvai išsklaidomos šiek tiek geriau susipažinus su anglų kalba, ir galima tik pasidžiaugti, kad „Šešėlinis Premjeras“ imasi nagrinėti Stambulo konvencijos tekstą paskelbtą anglų kalba, taip išvengdamas problemų, kurios kyla dėl kartais neaiškaus tų angliškų terminų vertimo į lietuvių kalbą.

Nes pagrindinis R.Karbauskio nuogąstavimas dėl Stambulo konvencijos yra tik lingvistinis. Kaip jau buvo cituota aukščiau, jis pergyvena tik dėl to, kad terminas „gender“ Lietuvoje bus vartojamas kaip „socialinė lytis“ ar „lytis socialiniu aspektu“, kas net ir man, matant tokius lietuviškus vertinius, vartojamus vietoje suprantamo žodžio „gender“, sukelia daug klaustukų ir abejonių. Bet tai yra lietuviško vertimo, o ne konvencijos turinio problema. Nesu lingvistas, bet galiu iškelti klausimą, – ar nebūtų geriau, jeigu „gender“ į lietuvių kalbą būtų verčiama, ne kaip „socialinė lytis“, o kaip „lyties socialinis vaidmuo“? Turime suprasti, kad kai Lietuvoje kalbame apie „lyčių lygybę“, tai omenyje turime „gender equality“, tai yra socialinių vaidmenų lygybę, o ne „sex equality“ (biologinės prigimties lygybę), kurios yra neįmanoma pasiekti dėl nepakeičiamo gamtos sprendimo.

Suprantama, kad kai kas Lietuvoje, matyt ir Ramūnas Karbauskis tarp jų, baiminasi, kad jei per Stambulo konvencijos angliškame tekste vartojamą terminą „gender“ bus atvertos duris šio termino „gender“ vartojimui ir Lietuvoje, tai tokiu būdu bus atvertos durys ir genderizmo ideologijos plėtrai Lietuvoje. Kas ta genderizmo ideologija ir kuo ji yra tokia tariamai baisi, man iki galo nėra aišku ir ją nagrinėti nėra šio teksto tikslas. Bet kuriuo atveju yra visiškai akivaizdu, kad pats žodis „gender“ yra visiškai nebaisus ir nepavojingas. O baimintis dėl šio žodžio vartojimo vien todėl, kad panašiai skamba ir kažkokios ideologijos pavadinimas, būtų tas pats jeigu pradėtume bijoti vartoti bet kokį žodį, kurio šaknyje yra terminas „social“, nes tariamai tai atveria duris socializmo ar nacionalsocializmo ideologijų plėtrai Lietuvoje. Tada reikėtų užmiršti ir „socialinę rūpybą“ bei „Socialinių reikalų ir darbo ministeriją“. Lygiai taip pat būtų, jeigu mūsų sąmonėje bet kokie žodžiai, kurių šaknyje skamba „agro“, mums asocijuotųsi tik su ne visų mėgstamu „Agrokoncernu“.

REKLAMA

Tikiuosi, kad „Šešėlinis premjeras“ R. Karbauskis įsigilins į šiuos mano pateikiamus lingvistinius argumentus ir taip pat supras, kad Stambulo konvencijos ratifikavimas nesukels jokių lingvistinių, ar iš jų išplaukiančių kažkokių kitokių problemų Lietuvai. Nes tiesiog jų nėra. Vienintelė problema, kurią Stambulo konvencija gali sukelti yra ta, kad smurtas prieš moteris Lietuvoje nebegalės būti pagrįstas jokiomis, net ir visuomenės ar šeimos tradicijomis ir jose susiformavusiu moters – „indų plovėjos“ vaidmeniu.

Dar vienas argumentas, kurį R. Karbauskis ir kai kurie Stambulo konvencijos priešininkai naudoja, yra tai, kad moterų smurtas Lietuvoje ir taip yra uždraustas ir baudžiamas pagal Baudžiamąjį Kodeksą, todėl konvencijos ratifikavimas neduos nieko naujo, tai kam tada reikia dėl jos ginčytis. Mano atsakymas į tokį paskutinį nusilpusios rezistencijos argumentą yra paprastas – mūsų kodeksai tai pat numato ir visų žmogaus teisių apsaugą, bet mes vis tiek ratifikavome Europos Žmogaus Teisių konvenciją ir sutinkame, kad mus prižiūrėtų tarptautinės institucijos: Europos Taryba ir Europos Žmogaus Teisių Teismas. Lygiai taip pat Lietuva yra seniai ratifikavusi Jungtinių Tautų Vaiko teisių Konvenciją ir dėl to neabejoja, mūsų Kodeksuose seniai yra numatyta, kaip bausti už smurtą prieš vaikus, tuo tarpu kaip realiame gyvenime apsaugoti vaikus nuo smurto mokėmės dar ilgai.

Tarptautinės teisės žinovai žymiai geriau už mane gali išaiškinti, kodėl tarptautinės konvencijos yra efektyvesnės už nacionalinę teisę ginant žmogaus teises, bet galiu paminėti, ko lietuviškoje nacionalinėje teisėje tikrai nėra lyginant su Stambulo konvencija: tai specifinių nuostatų dėl tarptautinio bendradarbiavimo ir dėl tarptautinės stebėsenos smurto prieš moteris reikaluose. O tai neabejotinai yra labai svarbios nuostatos.

Štai ir viskas! Tai ir yra tie paprasti argumentai, kurie mano įsitikinimu padės Ramūnui Karbauskiui įveikti tuos likusius nedidelius, visų pirma „lingvistinius“ barjerus, einant link drąsaus ir atviro pripažinimo, kad Stambulo konvenciją reikia ratifikuoti.

REKLAMA

„Šešėlinis Premjeras“ sakė, kad Šešėlinė Vyriausybė stengsis savo patarimais padėti tikrajai Vyriausybei išvengti klaidų. Tai yra labai geras pasiryžimas.

Tikiuosi, kad „Šešėlinė Vyriausybė“ taip pat bus atvira paprastiems žmogiškiems patarimams iš šono, kaip jai pačiai išvengti didesnių klaidų.

Šį kartą patarimas yra vienas – išvenkite lingvistinių interpretavimo klaidų! Tai yra tikrai nesunku!

Ir todėl esu įsitikinęs, kad atsakingas „Šešėlinis Premjeras“ Ramūnas Karbauskis netrukus paskelbs, kad ir jis pritaria Stambulo konvencijos ratifikavimui.

Lygiai taip pat, kaip ir aš, kad atvirai skelbiu, jog pritariu jos ratifikavimui. Nes nematau jos tekste jokių lingvistinių problemų.

Komentaro autorius – Andrius Kubilius. Redakcijos nuomonė nebūtinai sutampa su autorių nuomone, už išsakytas mintis atsako autorius.


Rašyti komentarą...
K
Kęstas
2021-03-08 14:30:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
Dėl Ramūno nežinau, bet jei, Andriau Kubiliau, tamsta pritari šiai konvencijai, tai tokiu atveju didžioji dauguma tautos garantuotai nepritars, su kuo ir sveikinu.
Atsakyti
-1

J
Jadze
2021-03-08 14:16:39
Pranešti apie netinkamą komentarą
Gal tamsta kubyyliau sėdėk šiltam tam Briuselyje, bus gal mums geriau, o Karbauskis tau vis sapnuose sapnuojasi, tu be jo negali normaliai net minties išreikšti, ačiū, jau privadovavai, lauk uztarnautos sočios pensijos, turim pakankamai iš tavo lizdo tu plunksnų ačiū, d, b, atėjo toks laikas Lietuvoi, kiek krauna mums tiek tempia, čia ponuli tamstos visas turtas, bandysim dar patraukti, bet žmonėms laimės manau, ne kažkas, žodžiu palikimas, su L, b, nemalonių kvapeliu
Atsakyti
0

A
Alvydas
2021-03-08 14:23:15
Pranešti apie netinkamą komentarą
Jau atsibudo po letargo.Gal ir pas Lukašenka nuvažiuos.Juk žadėjo dėl elektrines
Atsakyti
0

SKAITYTI KOMENTARUS (16)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų