Laisvosios rinkos instituto vyriausioji (LLRI) ekspertė Indrė Genytė-Pikčienė teigia, kad priemonių paketas paruoštas labai operatyviai, jų įsigaliojimo terminai taip pat atitinka poreikį. Tai padeda valdyti gyventojų ir verslo lūkesčius, stabdyti neapibrėžtumą ir galimą paniką.
„Priemonės sudėliotos taip, kad atitiktų prioritetines veikimo kryptis: pirmiausia, sveikatos ir civilinės apsaugos funkcijų ir finansinių išteklių užtikrinimas. Antra, kaip ir brandžiose ekonomikose, skiriame didelį dėmesį darbo vietų išsaugojimui, o tai užtikrina nenutrūkstamą namų ūkių pajamų srautą, o to tikrai reikia, kad pavyktų suvaldyti nerimą ir užtikrinti racionalius gyventojų sprendimus ir elgesį“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.
Ji pabrėžia, kad likvidumo priemonės, kad neįsivyrautų bankrotai, nemokumas, nepasitikėjimas, neskolinimas – yra būtinos, nes ekonominė izoliacija – itin palanki terpė nepasitikėjimo versle užkratui plisti.
„Gerai, kad šios 2009 metų klaidos nekartosime, šis priemonių paketas rodo, kad nėra problemos neigimo, stengiamasi užbėgti įvairiems scenarijams už akių su siūlomomis priemonėmis, o tai labai svarbu“, – teigia ekspertė.
Ji atkreipia dėmesį, kad jau dabar būtina vertinti ir ilgesnės ekonominės izoliacijos tąsos scenarijų, kuriame vertėtų lygiagrečiai peržiūrėti ir šių metų biudžetą, atitinkamai įvertinant tiek pajamų susitraukimo mastą, tiek perdėliojant išlaidų prioritetus.
Bendrovės „SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas teigia, kad Vyriausybės priimtame ekonomikos skatinimo plane galima įžvelgti tiek teigiamų, tiek neigiamų aspektų.
„Iš teigiamų aspektų pirmiausia reikėtų akcentuoti greitą valdžios reakciją į susidariusią situaciją ir greitai paruoštą priemonių, kurios padės kovoti su viruso įtaka ekonomikai, sąrašą. Antras teigiamas skatinimo plano aspektas – numatytos greitesnės viešųjų pirkimų procedūros, kas iš tikro valstybei gali leisti greičiau įsigyti reikalingą medicinos įrangą ir kitas būtinas prekes“, – paskelbtame komentare teigia A. Izgorodinas.
Pasak jo, trečias pozityvus aspektas – plane yra numatytas verslo mokestinių įmokų atidėjimas ir jų išdėstymas, mokestinių nepriemokų išieškojimo stabdymas, mokesčių mokėtų atleidimas nuo baudų ir delspinigių.
„Iš kitos pusės, kiek silpniau atrodo ekonomikos skatinimo dalis – ypač tas faktas, kad plane nėra kalbama apie alternatyvaus finansavimo rinką. Pavyzdžiui, plane numatyti veiksmai bankų skolinimo potencialui didinti gali nesuveikti. Numatoma bankų skolinimo potencialą padidinti 2 mlrd. eurų mažinant bankų kapitalo pakankamumo reikalavimus ir mažinant likvidumo rezervus“, – teigia ekspertas.
Anot jo, Lietuvos komerciniai bankai šiuo metu gerai vykdo kapitalo pakankamumo reikalavimus ir turi daug laisvo kapitalo – problema yra ne bankų kapitalo trūkumas, bet „rizikos apetito trūkumas“.
„Bankai sunkmečio metu ir toliau fokusuosis į darbą su stambiu verslu, kuris ekonominius sunkumus atlaikys lengviau nei smulkus ir vidutinis verslas. Tačiau nepaisant atlaisvintų kapitalo reikalavimų, Lietuvos smulkiam ir vidutiniam verslui bankų kreditai ir toliau bus sunkiai prieinami“, – teigia A. Izgorodinas.
Vyriausybė pirmadienį iš esmės pritarė 5 mlrd. eurų vertės ekonominėms priemonėms padėti sumažinti žalą įmonėms ir darbuotojams dėl naujojo koronaviruso sukeltos krizės.
