mantas dubauskas

„Lietuvos geležinkelius“ (LTG) nuo kitų metų palieka komunikacijos vadovas Mantas Dubauskas. „Be jokių skubinimų, be jokių nuoskaudų išsiskiriame – tai yra neskubus išėjimas, pabaigsiu visus pradėtus darbus, o ko nepabaigsiu, perduosiu kolegomis“, – BNS pirmadienio vakarą sakė jis. Socialiniame tinkle „Facebook“ jis teigė pareigas paliekantis nuo sausio 1 dienos. „Kiekviena kelionė turi pabaigą. Ir kiekvienai kelionei pasibaigus prasideda nauja kelionė.

Nuo rugsėjo 1-osios visiems Lietuvos bankams atsisakant aptarnauti mokėjimus su Rusijos ir Baltarusijos įmonėmis, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) atsisakė „Lietuvos geležinkeliams“ (LTG) suteikti bendrą leidimą gauti mokėjimus už sankcionuotų prekių tranzitą tarp Rusijos ir Kaliningrado, tačiau kiekvieną prašymą tarnyba vertins atskirai.

Pabrangus degalams beveik pusė lietuvių keičia savo keliavimo įpročius: stengiasi riboti nebūtinas keliones, renkasi viešąjį  transportą, kooperuojasi kelionėms. Tai rodo naujausia gyventojų apklausa. Tiesa, automobilius į kitas transporto priemones daugiausia keičia regionų gyventojai, o didmiesčiuose žmonės degalų sąskaita netaupo ir automobiliu važiuoja ir po vieną.

Įsigaliojantį draudimą per Lietuvą geležinkeliu į Kaliningradą gabenti tam tikras sankcionuotas rusiškas prekes, Rusija naudos propagandai, sako užsienio reikalų viceministras Mantas Adomėnas.    „Be abejo, visos žinios, kurios rodo kokį nors nepalankumą Rusijai, yra pasigaunamos ir eskaluojamos. Tokia informacija yra pirmiausia paranki siekiant didinti įtampa ir vaizduoti Vakarų valstybes priešiškas Rusijos žmonių atžvilgiu“, – M. Adomėnas LRT radijui pareiškė šeštadienį.

Nuo pirmadienio įsigaliojus sprendimui stabdyti „Belaruskalij“ trąšų tranzitą per Lietuvą, dar šių metų pabaigoje bus galima pamatyti, kokią įtaką šis žingsnis padarys Lietuvos biudžetui, sako parlamentaras Algirdas Butkevičius. Jis skaičiuoja, kad trąšų tranzito stabdymas Lietuvai kainuos milžiniškas sumas, be to, atkreips dėmesį dėl galimų tarptautinės teisės pažeidimų.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ penktadienį pasirašė 363 mln. eurų vertės geležinkelio ruožo Kaišiadorys-Klaipėda bei Vilniaus mazgo elektrifikavimo sutartį su Ispanijos kompanija „Elecnor“. Sutartį pasirašė „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Mantas Bartuška, bendrovės direktoriaus pavaduotojas Karolis Sankovskis ir „Elecnor“ geležinkelių valdybos direktorius Juanas Gardeazabalis Eguia. M. Bartuška pažymėjo, kad projektas sukurs apie 500 mln.

Pasipylus avarijoms geležinkelyje – keliautojai sunerimo. Ar tikrai saugu važinėti traukiniais? Tokius pat nuogąstavimus išsako ir buvę, ir esami geležinkelio darbuotojai. Esą Lietuvos geležinkelių valdžia trimituoja apie pelnus, bet nutyli apie prastą geležinkelių būklę, ar darbuotojų mažinimą, o tuo pačiu ir paslaugų prastėjimą. Tačiau Lietuvos geležinkelių atstovai tokias kalbas kategoriškai atremia.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ savo veiklos strategiją iki 2030 metų ketina pristatyti liepos pradžioje, rašo „Verslo žinios“. „Strategiją pristatėme darbuotojams, dabar diskutuojame tiek apie strategiją, tiek apie scenarijus, tiek apie priemones, kokiomis ją įgyvendinsime“, – tvirtino bendrovės atstovas spaudai Mantas Dubauskas.

Ukrainai planuojant jau netrukus vežti keleivius traukiniu Kijevas–Minskas–Vilnius–Ryga, „Lietuvos geležinkeliai“ teigia, kad dėl to tebevyksta derybos. „Kalbamės apie tai (...) Negalėčiau įvardyti konkrečios datos, nes reikia suderinti daugybę detalių, žinoma, iš ukrainiečių pusės yra suinteresuotumas ilgai nedelsti, bet mes norime, kad tas laikas būtų patogus ir suderintos kitos detalės“, – BNS sakė „Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ derasi su Ukraina dėl naujo keleivinio maršruto Kijevas–Minskas–Vilnius–Ryga, rašo naujienų portalas 15min.lt. „Deramės dėl grafikų, kada važiuos traukiniai, kad tas laikas būtų tinkamas visiems, taip pat ir mūsų partneriams“, – tvirtino įmonės atstovas spaudai Mantas Dubauskas. Pasak jo, ukrainiečiai norėtų, kad šis maršrutas pradėtų veikti jau šią vasarą.

Uždariusi maršrutą į Maskvą, bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ planuoja keleivius vežti į Latvijos miestą Daugpilį. Anot geležinkelių atstovo, bendrovė jau pasirengusi, tačiau dar laukiama galutinio Latvijos geležinkelių pritarimo. „Iš savo pusės esame jau pasiruošę, reikia pabaigti derinti su Latvijos puse“, - BNS sakė Mantas Dubauskas. Anot jo, maršrutas pradės veikti artimiausiais mėnesiais.

Minskui ir Maskvai balandį susitarus atstatyti buvusias naftos tiekimo apimtis Baltarusijai, naftos produktus pervežančios ir uoste kraunančios Lietuvos įmonės, iki tol jutusios krovinių stygių, dabar tikisi jų augimo. „Lietuvos geležinkelių“ ir „Klaipėdos nafta“ vadovai sako, kad didesnio augimo tikimasi nuo gegužės. „Pagal „Lietuvos geležinkelių“ duomenis, rusiškos naftos teikimas Baltarusijai prasidėjo nuo balandžio vidurio. Tarp Rusijos ir Baltarusijos pasiektas susitarimas dėl 24 mln.

Optimistiškai nusiteikus energetikos ministerija skelbia, Lietuvos tikslas – tapti regiono energetikos centru. Mintis didi ir graži, tačiau kiek tai realu? Nors dabartiniai rodikliai rodo gerėjančią situaciją vartotojams, yra nuomonių, kad nuo regiono energetikos centro statuso mes kaip tik, tolstame, o ateityje tai gali ir atsiliepti kainoms mokamoms už elektrą.

Nusprendus nepratęsti sankcijų Baltarusijai, kai kurie Lietuvos politikai pradėjo svarstyti, ar nereikėjo prieš tai reikalauti susitarimo dėl Astravo atominės elektrinės (AE), kuri statoma nesaugi ir vos 20 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Kokia dabartinė Lietuvos pozicija dėl Astravo AE ir kodėl nebuvo reikalaujama prieš panaikinant sankcijas atšaukti šį projektą, domisi tv3.lt. Energetikos ministro patarėjas Mantas Dubauskas tvirtina, kad Lietuvos pozicija dėl Astravo AE nesikeičia.

Vienintelei dujų tiekėjai Druskininkams bendrovei „Haupas“ ir dujas vartotojams parduodančiai įmonei „Druskininkų dujos“ susitarus dėl kiek mažesnės dujų kainos, tai neišprendė Druskininkų vartotojams tiekiamų dujų kainos problemos. „Haupo“ atstovas teigia, kad įmonės veikla nebetenka prasmės, o „Druskininkų dujos“ tikina, kad net ir su mažesne kaina įmonei gresia bankrotas.

Energetikos ministerija siekia patvirtinti projektą, kad nuo 2016 m. gruodžio 1 d. į dyzelį maišyti 5 procentus biologinės kilmės priedų, kitaip vadinamų riebalų rūgščių metilesterio (RRME). Ministerija siekia, kad šie priedai būtų maišomi ne tik vasarai, bet ir į žiemai skirtą dyzeliną.

Vėjo jėgainių eksploatuojančios įmonės ir naujus jų parkus kuriantys verslininkai atsidūrė aklavietėje. Patvirtinus naują reikalavimą nustatyti sanitarines apsaugos zonas vėjo jėgainių parkai tapo nelegalūs, o statomi negali pradėti veikti. Lietuvoje vėjų jėgainių parką kuriantis UAB „4enerija“ vadovas Tadas Navickas tikino, kad situacija yra labai bloga. Šiuo metu vyksta keturių didelių vėjo jėgainių parkų statyba Lietuvoje, kurie buvo suplanuoti iki 2012 metų.

Vyriausybė pradeda svarstyti, ką darys su maždaug 1,4 mlrd. eurų (beveik 5 mlrd. litų), jei Stokholmo arbitražas priimtų Lietuvai palankų sprendimą ginče su Rusijos dujų koncernu „Gazprom“ ir pastarasis privalėtų išmokėti valstybei tokio dydžio kompensaciją. „Vyriausybė rengiasi įgyvendinti galimą Lietuvai palankų arbitražo sprendimą „Gazprom“ byloje. Priėmusi protokolinį sprendimą, Vyriausybė įsipareigotų paskirstyti gautą naudą vartotojams.

Žinių radijas Žurnalo „IQ“ redaktorius Mantas Dubauskas, kuris buvo vienas iš iniciatorių, sudarinėjant Lietuvos turtuolių sąrašą, sako, kad nereikia stebėtis, kodėl lietuviai nelabai mėgsta turtingus žmones. Jo tikinimu dėl to kaltas socialinės atsakomybės nebuvimas. „Tos socialinės atsakomybės nėra. Aš sakyčiau, kad yra apskritas nulis.

Praėjusią savaitę Vilniuje susirinko skandalingai žlugusio „Snoro“ banko kreditoriai. „Balsas.lt savaitė“ pateikia interviu su žurnalistu Mantu Dubausku, parašiusiu knygą „Kaip pradanginti milijardą“, kurioje narpliojami didžiausio lietuviškos bankininkystės skandalo užkulisiai.

„Sodra“ kartu su Valstybine duomenų apsaugos inspekcija nusprendė apsaugoti naujagimių tėvus nuo paskolų naštos. Jie negali taip paprastai, kaip daugelis gyventojų, naudotis išperkamosios nuomos arba greitąsias paskolas teikiančių įmonių paslaugomis.