Nors šis rezultatas yra teigiamas, tačiau didelės įtakos tokiam BVP rezultatui turėjo bazės efektas ir karantino režimas – 2020 m. pabaigoje Lietuvoje ir už Lietuvos ribų buvo įvestos įvairios karantino priemonės, tuo tarpu praėjusių metų pabaigoje ekonominis gyvenimas buvo gerokai laisvesnis. Pavyzdžiui, šis bazės ir karantino efektas buvo itin naudingas Lietuvos mažmeninės prekybos sektoriui, kuris užima antrą vietą Lietuvos BVP struktūroje ir generuoja 18 proc. viso BVP.
Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2021 m. gruodį, lyginant su 2020 m. gruodžiu, mažmeninės prekybos apyvarta Lietuvoje išaugo 16,2 proc. – sparčiausiai per paskutinius 7 mėnesius. Įtakos tokiam rezultatui turėjo ne tik gera situacija Lietuvos darbo rinkoje, bet ir tai, kad 2020 m. viduryje Lietuvoje buvo įvestas griežtas karantinas, kurio metu ne maisto parduotuvių veikla buvo stipriai apribota, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Vidaus vartojimo augimą Lietuvoje palaikė ir tai, kad nepaisant įsibėgėjančios infliacijos, Lietuvos vartotojų nors leisti pinigus didesniems pirkiniams praėjusių metų pabaigoje augo. Tai reiškia, kad iki dviženklio dydžio pašokusi infliacija praėjusių metų pabaigoje dar nespėjo atbaidyti vartotojų nuo ne pirmo būtinumo prekių įsigijimo.
Nepaisant to, kad 2021 m. pabaigoje Lietuvos vartotojai pradėjo vis prasčiau vertinti savo finansų padėtį ir jos perspektyvas, gyventojų noras leisti pinigus brangesniems pirkiniams dar neišblėso, kas reiškia, kad infliacijos šuolis metų pabaigoje nespėjo pakoreguoti Lietuvos vartotojų apsipirkimo įpročių.
Gerus rezultatus praėjusių metų pabaigoje pademonstravo ir eksportuojantys sektoriai. Pavyzdžiui, didžiausias Lietuvos ekonomikos sektorius apdirbamoji gamyba, generuojanti 19,5 proc. Lietuvos BVP, 2021 m. gruodį pademonstravo sparčiausią gamybos apimčių augimą per paskutinius 7 mėnesius (+25,8 proc. be naftos pramonės).
Tiesa, ir čia jautėsi Covid įtaka – ketvirtą 2021 m. ketvirtį 36 proc. viso nominalaus Lietuvos apdirbamosios gamybos augimo sugeneravo chemikalų pramonė, kuri Lietuvoje gamina komponentus Covid vakcinai. Iš bendrų pramonės gamybos apimčių eliminavus chemikalų pramonę, bendras apdirbamosios gamybos augimo tempas Lietuvoje sulėtėtų 2,2 karto ir sudarytų ne 36,6 proc., o 16,2 proc. Šiuo atveju vėlgi grįžtame prie argumento, kad įtakos Lietuvos BVP augimui turi ir vienkartiniai veiksniai – tiek laisvesnis ekonominis gyvenimas, tiek tas faktas, kad Lietuvoje yra gaminami Covid vakcinų komponentai.
Kas liečia 2022 m. pirmojo ketvirčio perspektyvas, didžiausiams Lietuvos ekonomikos sektoriams jos bus labai skirtingos. Realu tikėtis, kad 2022 m. pradžioje matysime kuklesnį pramonės ir eksporto augimo tempą – tiek dėl geopolitinių iššūkių, tiek ir dėl to, kad 2021 m. pradžioje pramonės augimas jau buvo dviženklis ir šių metų pramonės rodiklius pradėsime lyginti su įspūdingu praėjusių metų augimu.
Iš kitos pusės, gyvenimas be karantino režimo (panašu, kad karantino režimas visgi nebus įvestas) lems spartų mažmeninės prekybos sektoriaus augimą visą pirmąjį 2022 m. ketvirtį. Vienintelis aspektas, kuris tikrai pradės riboti vidaus paklausos atsigavimą Lietuvoje, yra prastėjantys Lietuvos vartotojų lūkesčiai ir sausį užfiksuotas sumažėjęs Lietuvos vartotojų noras išlaidauti.
Statistikos departamento duomenys rodo, kad 2022 m. sausį toliau blogėjo Lietuvos vartotojų nuomonė apie dabartinę finansų būklę ir finansų perspektyvas. Paraleliai mažėjo Lietuvos gyventojų noras leisti pinigus stambiems pirkiniams, sparčiai blogėjo gyventojų nuomonė apie dabartinio laikotarpio tinkamumą didesnių pirkinių įsigijimui. Tai reiškia, kad spartus infliacijos augimo tempas
nuo 2022 m. pradžios vis labiau skatins gyventojus fokusuotis į pirmo būtinumo prekių vartojimą bei atidėti ne pirmo būtinumo prekių ir paslaugų pirkimą. Tačiau gyvenimas be karantino režimo vis tiek lems ganėtinai neblogus mažmeninės prekybos rodiklius, ypač pačioje pirmo šių metų ketvirčio pradžioje.
Taigi, nors 2021 m. pabaiga Lietuvos ekonomikai buvo gera, 2022 m. pradžioje geopolitiniai iššūkiai ir sparti infliacija gali pradėti riboti Lietuvos ekonomikos augimo tempą. Ekonomikai bus sunkau augti ir dėl sparčios pagrindinių Lietuvos ekonomikos sektorių plėtros pernai – kadangi šiemet pramonės ir kitų sektorių rodiklius lyginsime su aukštais praėjusių metų pasiekimais. Vienintelis aspektas, kuris tikrai skatins ekonomikos augimą, yra gyvenimas be karantino ir galimybė ekonomikai „laisviau kvėpuoti“.
