Nelaimė įvyko 2016 metų vasarą viename Palangos viešbučių. Kambaryje žaidžiant 5-erių ir 9-erių metų amžiaus sesutėms, jaunesnioji staigiu judesiu atidarė drabužių spintos duris ir baldas visu svoriu nuvirto ant mažametės. Mergaitė buvo stipriai sužalota – jai lūžo kaukolės pamatas, plyšo ausies būgnelis. Dėl sužalojimų penkiametė patyrė įvairių komplikacijų: komą, trauminį šoką, kraujavimą iš gerklės ir kt.
Įvykio metu mergaičių tėvai buvo kitame kambaryje, mažametes prižiūrėjo jų močiutė.
Bylą pirma instancija išnagrinėjęs Vilniaus miesto apylinkės teismas priteisė 10 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiai mergaitei, taip pat 1218 eurų turtinės žalos. Teismas nurodė, kad įvykio metu viešbučio apartamentuose buvusi mergaičių močiutė, o kitame kambaryje – jų tėvai galėjo ir turėjo numatyti bei įvertinti kilusias rizikas. Teismas pažymėjo, kad nelaimingas atsitikimas įvyko mergaitėms žaidžiant slėpynių bei sprendė, kad baldas buvo naudojamas ne pagal paskirtį. Teismas konstatavo, kad iš dalies vaiko sužalojimą lėmė ir jį prižiūrėjusių suaugusių asmenų neveikimas bei galimai paties vaiko veiksmai.
Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, su tokiomis pirmos instancijos teismo išvadomis nesutiko.
Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pats spintos durų atidarymas ir turėtų būti suprantamas kaip spintos naudojimas pagal paskirtį, o tai, kokiu tikslu ir kokiu greičiu durys buvo atidarytos, negali turėti esminės reikšmės, nes šios aplinkybės kiekvienu konkrečiu atveju skiriasi priklausomai nuo žmogaus, jo fizinių savybių. Byloje nustatyta, kad spintą atidarė mažametė mergaitė, turinti itin mažą fizinę jėgą ir kūno masę, tačiau spinta vis tiek nuvirto, o tai akivaizdžiai rodo itin didelį spintos nestabilumą.
Teismas atkreipė dėmesį, kad dar ikiteisminio tyrimo metu viešbutį valdanti bendrovė ėmėsi atitinkamų priemonių dėl saugumo – spintas pritvirtino prie sienos. Teismo nuomone, taip bendrovė iš dalies pripažino, kad iki įvykio nebuvo tinkamai pasirūpinta viešbučio kambaryje stovėjusios spintos stabilumu.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju vaiko elgesio, kai spintos durys buvo atidarytos staigesniu judesiu, negalima vertinti kaip itin nerūpestingo. Ir nepaisant to, kad durys buvo atidarytos ne siekiant pakabinti drabužius ar pasidėti daiktus, bet vaikams žaidžiant slėpynių, teismo įsitikinimu, negalima spręsti, kad vaikas savo neatsargiais veiksmais prisidėjo prie to, kad spinta ant jo nuvirstų.
Byloje nėra ir tokių duomenų, kad vaikai lipo į spintą ar joje slėpėsi.
Kadangi numanyti, jog spinta, atidarius duris, užgrius ant vaiko, apygardos teismo įsitikinimu, nebuvo galimybės, todėl negalima pripažinti, kad vaiko tėvai ar kambaryje buvusi močiutė nevykdė pareigos prižiūrėti vaikus ir savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo.
Panevėžio apygardos teismas sprendė, kad būtent viešbutį valdanti bendrovė atliko neteisėtus veiksmus – ne tik elgėsi nepakankamai rūpestingai ir atidžiai, bet kartu suteikė ieškovų šeimai netinkamos kokybės paslaugas.
Teisėjų kolegija pažymėjo, kad dėl netinkamai suteiktų apgyvendinimo paslaugų susižalojus mažametei dukrai ieškovai patyrė dvasinių išgyvenimų, nepatogumų, papildomų rūpesčių. Mergaitei buvo atlikta ne viena operacija, o sužalojimų pasekmės juntamos iki šiol.
Įstatymas sako, kad aplinkybių, kurios pripažįstamos visuotinai žinomomis, įrodinėti nereikia. Šiuo atveju, apygardos teismas pripažino, kad tėvų dvasinis sukrėtimas ir dvasiniai išgyvenimai, patiriami dėl mažamečio vaiko sužalojimo, yra laikytini būtent visuotinai žinoma aplinkybe ir jų įrodinėti nereikia.
Teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmos instancijos teismas nepagrįstai pripažino, kad nukentėjusi mergaitė ir jos artimieji savo veiksmais prisidėjo prie žalos atsiradimo, todėl parinko neadekvatų atlyginimo dydį ir nepagrįstai pripažino, kad nukentėjusiosios tėvai ir sesuo neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą.
Konstatavęs, kad pirmos instancijos teismas netinkamai taikė įstatymą, apygardos teismas panaikino šio teismo sprendimą ir priėmė naują sprendimą – padidino neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiai mažametei bei priteisė neturtinės žalos atlyginimą jos tėvams ir seseriai.
