Pneumonija yra uždegiminė infekcinė plaučių liga, apimanti alveoles ir jungiamąjį audinį aplink jas. Pasak politikės, pneumonija ją užklupo kaip Covid-19 komplikacija.
Vaistams išleido 150 eurų
Šia žinia moteris pasidalino savo socialiniuose tinkluose.
„Kovo viduryje persirgau Covid-19 ir tokiems, kaip aš, Vyriausybė jau paruošė Galimybių pasą pramogauti, tačiau man labiau aktualus galimybių pasas gydytis komplikaciją – pneumoniją“, – savo Facebook paskyroje rašo A. Andriulytė.
Pernai, kaip rašo A. Andriulytė, moteris pasiskiepijo nuo pneumokoko, anksčiau panašių problemų neturėjo, tad žinia apie pneumonijos diagnozę užklupo netikėtai.
„Sužinojus apie diagnozę man buvo šokas – prieš metus pasiskiepijau nuo pneumokoko, nei karto gyvenime nesirgau plaučių uždegimu. Ir štai – pirmas kartas – CRB 157, deguonies saturacija iki 85–90, aukšta temperatūra, plaučiuose pakitimai. Gydymasis – tik stacionare. Tačiau juk turi būti alternatyvos“, – rašo A. Andriulytė.
Moteris rašo, kad šiuo metu karščiavimo klinikos yra panaikintos, o paslaugos dienos stacionaruose ar ambulatoriškai tokiems pacientams kaip ji, yra neteikiamos.
„Belieka privati klinika, kurioje man kasdien leidžia milžiniškas antibiotikų dozes. Aš laiminga, kai penktą parą CRB nukrenta iki 22. Pereiname prie plataus veikimo geriamų antibiotikų. Ir štai dar viena valstybės dovana – po Covid-19, sergant pneumonija – tai nėra kompensuojamas vaistas“, – rašo A. Andriulytė.
Portalui tv3.lt susisiekus su politike, ji patikina Covid-19 ligą išsigydžiusi dar kovo viduryje. Pneumonijos diagnozę moteris išgirdo praėjusį ketvirtadienį.
Kaip tv3.lt sako A. Andriulytė, už vaistus, skirtus pneumonijos gydymui, jai iš savo piniginės jau teko sumokėti apie 150 eurų.
Kreipiasi į valdžią
Savo įraše socialiniuose tinkluose A. Andriulytė kreipiasi į valdžią. Politikė prašo suteikti galimybių pasus gydytis su komplikacijomis po Covid-19 ligos susidūrusiems asmenims.
„Tad kreipiuosi į biurokratus – suteikite galimybių gydytis pasus tokiems kaip aš, susidūrusiems su pokovidinėmis komplikacijomis bei tūkstančiams ligonių turinčių lėtines, onkologines ligas ir pan.
Realiai, o ne teoriškai. Ne pažadais, o pateikiant realius algoritmus, realią pagalbą“, – rašo A. Andriulytė.
Portalui tv3.lt A. Andriulytė teigia mananti, kad vaistus Covid-19 pasekmėms gydyti turėtų kompensuoti valstybė. A. Andriulytė taip pat sako pasigendanti valstybės dėmesio, sprendimų.
„Reikia traukti visus žmones iš bėdos. Negalima, kad pats žmogus turėtų priiminėti sprendimus, turi būti sistema aiški. Daugybę kartų esu sakiusi, kad turi būti mobilios gydytojų komandos tiek sergantiems Covid-19, kad padėtų namuose, tiek, kurie susiduria su didelėmis bėdomis: suleistų vaistus ar vitaminus. Lygiai taip pat turi būti mobili komanda pokovidiniams, kurie netikėtai suserga. Neįsivaizduoju, mano situacijoje, man ir taip stresas ir dar tokia realybė“, – tv3.lt sako A. Andriulytė.
Lietuvoje – 1043 nauji koronaviruso atvejai, dar 15 mirčių
Praėjusią parą šalyje nustatyti 1043 nauji COVID-19 atvejai, nuo šios infekcinės ligos mirė 15 žmonių, antradienį pranešė Statistikos departamentas.
Šalyje atlikti 8660 molekulinių (PGR) ir 10 tūkst. 225 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso. Pastarųjų 14 dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 573,1 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,3 procento.
Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 251 tūkst. 450 žmonių. Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 226 tūkst. 595 asmenys, deklaruota 181 tūkst. 20 pasveikusiųjų.
Statistiškai šiuo metu serga 15 tūkst. 898 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 61 tūkst. 473.
Deklaruotu sergančiuoju Statistikos departamentas laiko asmenį, kuriam buvo patvirtintas ligos atvejis, o ligos pabaiga nepatvirtinta gydytojo.
Statistinis sergantysis yra asmuo, kuriam liga patvirtinta per pastarąsias 28 dienas. Praėjus šiam terminui, žmogus laikomas statistiškai pasveikusiu.
Anot departamento, statistinių sergančiųjų rodiklis gali būti tikslesnis vertinant populiacijos sergamumą, nes tarp deklaruotų sergančiųjų gali būti atvejų, kai asmuo jau nebeserga, bet šeimos gydytojas nėra patvirtinęs ligos pabaigos.
Nuo COVID-19 Lietuvoje iš viso mirė 3976 žmonės. Su šia infekcine liga – tiesiogiai ir netiesiogiai – siejamos 8024 mirtys.
