E. Racius pabrėžia, kad vykdant tokio masto projektą skiriamas ypatingas dėmesys žemės paėmimo procesui – žemės išpirkimui visuomenės poreikiams jos savininkams teisingai atlyginant.
„Žemė visuomenės poreikiams paimama, kai tam tikra teritorija yra reikalinga ypatingos valstybinės svarbos projektui, kuris turės reikšmingos naudos visuomenei, įgyvendinti. Tikslią žemės paėmimo visuomenės poreikiams tvarką ir pagrindus nustato Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas“, – aiškina ekspertas.
Apie žemės išpirkimo teisinius aspektus, savininkų teises ir atsakomybes bei patarimus savininkams ir kalbamės su „Ellex Valiunas“ advokatu E. Raciumi.
Ką svarbu žinoti žemės savininkams? Pirmiausia – kokios teisės jiems priklauso?
Bene pagrindinė žemės savininko ar kito naudotojo teisė yra teisė į teisingą patirtų nuostolių kompensavimą. Paimamo turto vertę ir kitus nuostolius apskaičiuoja nepriklausomo turto vertintojas.
Jeigu savininkas ar naudotojas sutinka su žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodyta verte, projektą įgyvendinanti institucija per 10 darbo dienų nuo akto pasirašymo perveda atlyginimo sumą į savininko nurodytą banko sąskaitą. Jei įgyvendinančioji institucija vėluoja atlikti mokėjimą, savininkas turi teisę į 5 proc. dydžio metines palūkanas.
Jei žemės savininkas nepasirašo žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto, įgyvendinančioji institucija kreipiasi į teismą, kuris patvirtins žemės paėmimo akto teisėtumą. Tuo atveju, kai nustatytas atlygintinų nuostolių dydis savininko pagrįstai netenkina, jis gali klausimus dėl nuostolių dydžio kelti teisme. Poziciją, kad atlyginimas yra neteisingas, reikia įrodyti teisme. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad teismas galiausiai gali nustatyti, jog žemės savininkas ar kitas naudotojas turi gauti mažesnį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę negu suma, kurią iš pradžių nurodė projektą įgyvendinanti institucija. Tokiu atveju pervedama atlyginimo suma yra atitinkamai sumažinama.
Kaip vyksta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procesas ir kokie yra esminiai etapai, kuriuos svarbu žinoti žemės savininkui?
Išskirčiau kelis esminius žemės paėmimo visuomenės interesams proceso etapus.
Pirmiausia, ypatingos reikšmės projektą įgyvendinanti institucija – „Rail Baltica“ projekto atveju Susisiekimo ministerija – inicijuoja žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Ministerija kreipiasi į Vyriausybę su prašymu priimti nutarimą pradėti šią procedūrą ir pateikia ypatingos valstybinės svarbos projekto specialiojo plano projektą.
Tuomet, jei prašymas atitinka įstatymo reikalavimus, Vyriausybė priima nutarimą patvirtinti specialųjį planą ir pradėti žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Įsigaliojus tokiam nutarimui, įgyvendinančioji institucija ne vėliau kaip per 10 darbo dienų išsiunčia pranešimą žemės savininkui ar kitam naudotojui apie tokio Vyriausybės nutarimo įsigaliojimą.
Susisiekimo ministerija ne vėliau kaip kitą darbo dieną po Vyriausybės nutarimo priėmimo informuoja Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją ir pateikia prašymą Nekilojamojo turto registre įrašyti žymas apie žemės sklypų paėmimą visuomenės poreikiams. Ministerija tuomet rengia žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir organizuoja paimamo visuomenės poreikiams turto vertinimą.
Ministerija taip pat kreipiasi į Nacionalinę žemės tarnybą su prašymu patvirtinti žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą ir priimti sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams.
Nacionalinei žemės tarnybai nustačius, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas ir turto vertinimo ataskaita parengti įstatymo nustatyta tvarka, taip pat kad turto vertinimo ataskaita galioja ir – kai to reikia – pakeitus žemės sklypų kadastro duomenis, šios tarnybos direktorius priima sprendimą paimti žemę visuomenės poreikiams, sprendimas įforminamas žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu.
Kada į procesą įtraukiami žemės savininkai?
Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui priėmus sprendimą, kad žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektas ir turto vertinimo ataskaita parengti įstatymo nustatyta tvarka, projektą įgyvendinanti institucija – šiuo atveju Susisiekimo ministerija – išsiunčia žemės savininkui ar kitam naudotojui individualų pranešimą apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą. Savininkas ar kitas naudotojas kviečiamas per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo pasirašyti aktą ir raštu pranešti banko sąskaitos, į kurią bus pervedamas atlyginimas, rekvizitus.
Kas vyksta po pasirašymo?
Jei žemės savininkas ar kitas naudotojas pasirašo minėtą aktą, įgyvendinančioji institucija per 10 darbo dienų nuo akto pasirašymo perveda atlyginimo sumą į savininko nurodytą banko sąskaitą.
Jei savininkas ar naudotojas per 30 dienų nuo pranešimo įteikimo jam nepasirašo minėto akto, įgyvendinančioji institucija privalo kreiptis į teismą dėl šio akto teisėtumo patvirtinimo. Atlyginimas už paimamą turtą šiuo atveju pervedamas į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą ir apie tai pranešama žemės savininkui.
Kokios yra žemės savininkų atsakomybės vykstant žemės paėmimo procesui?
Turto savininkas turėtų žinoti, kad jis turi laikytis tam tikrų taisyklių. Įstatymas nustato, kad nuo to momento, kai savininkui ar kitam naudotojui yra pranešta apie žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą, žemės savininkas ar kitas naudotojas negali kliudyti projektą įgyvendinančiai institucijai įvykdyti šios procedūros. Žemės sklypo savininkas neturi teisės perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktinių teisių į nurodytą žemės sklypą, taip pat neturi teisės šio žemės sklypo pertvarkyti – atidalyti, padalyti, perdalyti, sujungti.
Asmenims, pažeidusiems įstatymo reikalavimus, gali būti taikoma įstatymų nustatyta administracinė atsakomybė.
Be to, tais atvejais, kai šalindama savininko ar kito naudotojo sudarytas neteisėtas kliūtis įgyvendinančioji institucija patiria išlaidų, tokių išlaidų suma sumažinamas savininkui ar kitam naudotojui mokėtinas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą.
Už šį turinį atsakingas tik autorius. Europos Sąjunga neatsako už galimą jame pateiktos informacijos naudojimą.
