94-ojo gimtadienio sukaktį minintis prezidentas Valdas Adamkus – naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.
Pirmiausia, prezidente, su gimtadieniu. Negalime jūsų apkabinti, tai bent jau taip sveikiname. Kaip prasidėjo jūsų gimtadienis?
Labai ankstyvas. Šeštą valandą ryto skambutis iš Jungtinių Amerikos Valstijų išmetė iš lovos.
O gal dovanų jau kažkokių gavote? Gal jau švenčiate?
Mes labai švenčiame, kadangi esame izoliuoti nuo pasaulio lygiai taip pat, kaip ir visi kiti. Su Alma esame namuose ir tikiuosi turėsime ramią, gražią vakarienę.
Kai tokios sąlygos, ar bus didesnė šventė ar jūs būsite tik dviese?
Žinote, turiu tiek daug draugų, tiek pažįstamų, kad tikrai norėčiau būti su jais. Tačiau vienintelis šiuo metu ryšys yra per televiziją arba telefoną. Manau, išgyvensime tą laikotarpį, kai galėsime normaliai bendrauti. Šiuo metu tokios sąlygos yra, kurios tikrai nėra malonios, bet ką jau padarysi. Visame pasaulyje lygiai tas pats.
Jeigu prisiminus bendrai jūsų šventimus, koks jūsų gimtadienis labiausiai įsiminė? Ar dovanos, ar šventė?
Žinote, bijau išskirti ką nors tokio. Galbūt vienintelis, kur galėčiau pasakyti, kad ypatingas gimtadienis buvo – pasitraukimo iš Lietuvos metu, karo laikotarpiu. Liūdna tada buvo.
Šiandien aš džiaugiuosi. Džiaugiuosi ne tik dėl savo gimtadienio, bet džiaugiuosi visa aplinka, visa Lietuva ir jos žmonėmis, šalies pasiekimais. Tai duoda man didelį dvasinį pasitenkinimą ir leidžia mintimis grįžti į praeitį ir pasižiūrėti į save, kas buvo blogo, ką galėjau padaryti geriau.
Bet viena galiu pasakyti, kad jaučiuosi taip, kad esu sąžiningas savo sąžinei ir ta pačia proga norėčiau palinkėti Lietuvos žmonėms, jaunimui, kad tikrai nuoširdžiai ir sąžiningai dirbtų ir būtų visų mūsų ateitis, gerovė dar didesnė, geresniame stovyje negu mes dabar esame.
94 metai – tai jau visas gražus gyvenimas. Kas jums labiausiai prie širdies per tą gyvenimą? Ką jūs labiausiai išskirtumėte?
Mūsų bendras su Alma gyvenimas nuo sutuoktuvių dienos, kurio kitais metais, aš tikiuosi, atšvęsime 70 bendro gyvenimo metų jubiliejų. Tas mano jausmas ir išgyvenimas leidžia man šiandien pažvelgti į savo gyvenimą ir tuo pasidžiaugti.
Per visą tą laiką jums teko patirti įvairių gyvenimo posūkių: išvažiavote iš Lietuvos, teko ieškoti naujo gyvenimo, pradėti viską nuo nulio, tapti prezidentu. Kaip jūs vertinate šiandieninę situaciją, kai matote, kas darosi visame pasaulyje?
Visas pasaulis, bet šiuo metu, jei neminint atskirų atvejų, bet bendrai esame patekę į tą virusinę situaciją, kuri griaužia ir sugriaužia daug planų. Bet aš esu vienas iš tų optimistų, kurie galvoja, kad tie reikalai išsitaisys ir mes galėsime grįžti į normalų gyvenimą.
Bet yra žmonių, kurie yra pikti ir suirzę, kad negalima keliauti, mūsų bendravimas ribojimas. Vis tiek teko matyti ir ekonominius sunkumus, ir karo, ir visko. Kaip jums viskas atrodo iš laiko perspektyvos? Ar čia tikrai tokia baisi tragedija?
Kiekvienu atveju reikia pasakyti, kad nėra viskas taip gerai, kaip turėtų būti. Negaliu nieko naujo pasakyti, visi esame toje pačioje padėtyje ir tikiuosi, kad vieną gražią dieną nušvis mums visiems ir galėsime pasidžiaugti gyvenimu, kuris šiuo metu mums yra nutrauktas.
Kaip vertinate šiandieninę situaciją Lietuvoje? Dėl koronaviruso, vieni skundžiasi, kad Vyriausybė nieko nedaro, kiti sako, kad kaip tik per daug riboja, treti sako, kad prezidentas turėtų labiau įsikišti. Kaip jūs žiūrite į tai? Kas yra atsakingas, kas turėtų imtis daugiau atsakomybės?
Atsakinga yra visa Lietuvos visuomenė, kiekvienas Lietuvos pilietis. Aš nenorėčiau durti pirštu. Žinoma, yra institucijos, kurios turėtų būti atsakingos, dirbti Lietuvos labui, jos gerovei.
Matau daug sunkumų, nenoriu šiandien įsivelti į visą tą reikalą. Tikiuosi, kad praėję rinkimai parodė, kokiu keliu Lietuva nori eiti ir tuo keliu susiformuos nauja Vyriausybė, naujas Seimas, kuris tikrai atstovaus visos mūsų tautos troškimus ir kelius į ateitį.
Buvo blogų sprendimų, bet gal šiandien apie juos nekalbėsime. Manau, kad Lietuvos žmonės puikiai žino ir visa tai išryškėjo per šituos rinkimus, kada Lietuva padarė labai aiškų, kategorišką posūkį iš kairiosios į dešiniąją pusę.
Kaip jūs žiūrite į prezidentą Gitaną Nausėdą? Girdime kritikos, kad jis nesiima lyderystės. Ar čia Vyriausybei reikia palikti, ar prezidentui daugiau reikėtų, kad ir trinktelėti kumščiu?
Žinote, jūs čia mane norite įtraukti į politinį pasikalbėjimą. Aš nenoriu šiandien kalbėti apie tai. Matau blogąsias puses, matau gerąsias puses. Pakentėkime, manau, kad ypač nauji žmonės turi įgyti didesnę patirtį ir pasinaudoti ta gyvenimo patirtimi, kurią jau esame nuėję. Tai turėtų būti mūsų kelrodis, mūsų inspiracija žiūrėti į gyvenimą su tam tikra viltimi. Šiuo metu pamačiau savotišką politinę duobę, iš kurios mes turime išlipti. Ir rinkimai suteikė tą progą. Palaukime ir leiskime jiems susiorganizuoti.
Paskutinis politinis klausimas. Šiandien trys damos derasi dėl koalicijos. Į ką patartumėte pirmiausia atkreipti dėmesį Lietuvoje?
Pirmiausia man rūpi Lietuvos žmonės. Kaip ten bebūtų, reikia prisipažinti, kad po 30 metų laimingo, laisvo gyvenimo, mes turime sluoksnį žmonių, apie 500 tūkst. žmonių, kurie gyvena beveik žemiau skurdo ribos. Tas mane jaudina ir nežinau, ką daryti, kaip padėti tiems žmonėms.
Tai yra egzistuojanti problema, kuri turi būti greitai išspręsta. Nes mes negalime leisti, kad mūsų visa tauta nukentėtų. Mūsų jaunimas, vienas svarbiausių ir talentingiausių mūsų ateities kūrimo resursų, apleidžia Lietuvą. Nereikės jų kviesti ir prašyti, kad jie sugrįžtų. Jei pastatysime savo valstybės gerovę pirmoje vietoje, pasirūpinsime tais žmonėmis, kuriems tikrai šiandien reikalinga pagalba ir nustatysime mūsų vidaus gyvenimo tvarkymą, kuris pasuktų visą gyvenimą nauja kryptimi. Manau, kad tai vienintelis kelias, kuriuo turime eiti, apsispręsti ir įsipareigoti.
O jei pakalbėtume apie smagesnius dalykus, kokie vaikystėje buvo jūsų gimtadieniai? Kaip švęsdavote?
Tas kelias toks ilgas, įvairių dienų buvo. Aš vadinu tai banguotu gyvenimo keliu. Nenorėčiau ko nors išskirti. Šiuo metu esame dviese, vienas kitu patenkinti. Ramiai galėdamas pažvelgti atgal į mūsų gyvenimą, turbūt čia ir turėčiau sustoti. Tikrai tiek galima būtų kalbėti apie pasiekimus, laimingas gyvenimo dienas, kad sunku būtų išskirti. Ačiū už klausimą, tiesiog atsakyti negaliu.
Nugyvenote gražų gyvenimą, ką jūs patartumėte ir palinkėtumėte žmonėms, kad jie džiaugtųsi gyvenimu ir būtų laimingi? Kas svarbiausia gyvenime?
Pagarba vienas kitam. Man atrodo, kad tai yra gyvenimo pagrindas. Ir kad sąžiningi būtume ne tik kitiems, bet ir patys sau. Jeigu tuos du dalykus sukaupsime, manau, visi galėsime džiaugtis gyvenimu ir aš nematau jokių kliūčių to pasiekti.
Portalas tv3.lt primena, kad V. Adamkus gimė 1926 metų lapkričio 3 d. Kaune, tarnautojų šeimoje. Lankė Jono Jablonskio pradžios mokyklą, mokėsi Kauno „Aušros“ gimnazijoje. Karo metais dalyvavo rezistencinėje veikloje, o 1944 m. su šeima pasitraukė į Vokietiją.
Ten V. Adamkus baigė lietuvių gimnaziją, studijavo Miuncheno universitete, Gamtos fakultete. 1949 metais atvyko į JAV. Dirbo darbininku automobilių dalių gamykloje Čikagoje, vėliau – braižytoju vienoje inžinerijos firmoje. 1960 m. V. Adamkus baigė Ilinojaus Technologijos institutą, įgijo statybų inžinieriaus specialybę.
1951 m. jo gyvenimo palydove tapo Alma Nutautaitė, jie susituokė.
Kaip anksčiau tv3.lt yra sakęs Valdas Adamkus, kad žmona Alma jam davė labai daug ir jų meilė iš tiesų nepaprasta.
„Ji man davė meilę, tikėjimą ateitimi, švelnumą, pasitikėjimą žmonėmis. Aš galiu pasakyti vienu žodžiu – ji man davė gyvenimą, kuriuo didžiuojuosi. Esu jai dėkingas. Gyvenime būta įvairių periodų, net ir labai sunkių. Ji visada tvirtai atstovėjo, buvo šalia ir už tai aš jai sakau labai didelį ačiū.“
Valdas Adamkus aktyviai dalyvavo lietuvių išeivijos visuomeninėje ir politinėje veikloje. Vėliau, jau grįžęs į Lietuvą, dalyvavo ir čia vykusioje politinėje veikloje. 1998 m. V. Adamkus išrinktas Lietuvos prezidentu. Antrą kartą V. Adamkus į prezidentus išrinktas 2004-aisiais.
