Kaip informavo VVKT viršininkas Gytis Andrulionis, mirtis įvyko vakar, tačiau pranešimas apie ją gautas penktadienį po pietų.
„Įvyko skaudus atvejis – vakar iškart po vakcinacijos įvyko mirties atvejis. Praktiškai vakcinavimo metu. Mirė 77 metų amžiaus žmogus, tai buvo vyras, jis turėjo gretutinių širdies ir kraujagyslių ligų. (...)
Institucija, pranešusi apie atvejį, pateikia, kad mirties atvejis su skiepu nesiejamas. Ir mūsų institucija neturi duomenų matyti kitaip. Kadangi ta mirtis įvyko iškart po vakcinavimo, matome poreikį tai paaiškinti viešai, kam būtų išvengta spekuliacijų ar netinkamo informacijos traktavimo“, – aiškino G. Andrulionis.
Jis pažymėjo, kad kiekviena nepageidaujama reakcija į skiepą yra fiksuojama ir perduodama atsakingoms institucijoms. Kartu jis teigė, kad tai nėra vienintelis toks atvejis – Europos institucijos fiksuoja visus tokius atvejus.
„Tačiau duomenų apie tai, kad vakcina, kad jos poveikis ar vakcinavimo procesas būtų nulėmęs mirtį nei Lietuvoje, nei kitose Europos valstybėse nebuvo fiksuojama“, – sakė jis.
Vyriškio gyvybė užgeso vos kelios minutės po skiepo, būnant laukimo patalpoje, nepaisant medikų pajėgų jį atgaivinti.
Kaip sakė G. Andrulionis, pacientas buvo skiepijamas „AstraZeneca“ vakcina, pirmąja doze. Vyras, pasak jo, mirė vakar ryte, tarnybai gydymo įstaiga apie tai pranešė penktadienio popietę.
Kaip tikslino VVKT Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė, vyro mirties priežastis buvo įvardinta kaip staigi kardialinė mirtis.
„T.y. mirtis dėl širdies ūminio sutrikimo“, – sakė ji.
Specialistės teigimu, šis atvejis daugiau vertinamas kaip sutapimas, o ne kaipo susijęs su vakcinos vartojimu.
Imunologė: reikia kruopštaus ištyrimo
Komentuodama šį atvejį VU Gyvybės mokslų centro profesorė, imunologė Aurelija Žvirblienė teigė galinti remtis trečios fazės klinikinių tyrimų rezultatais.
„Per tuos „AstraZeneca“ vakcinos tyrimus, kuriuose dalyvavo daugiau nei 20 tūkst. tiriamųjų, nebuvo nei vieno mirties atvejo – būtent toje grupėje, kuri paskiepyta vakcina. Buvo vienas mirties atvejis, bet paskui paaiškėjo, kad tai yra placebo grupėje. Kai yra skiepijamas didelis žmonių skaičius, deja, tokie atvejai ištinka. Bet tai ir būtina norint išsiaiškinti, ar tai susiję su vakcina. Taigi ir šiuo atveju reikalingas kruopštus išnagrinėjimas. Tada ir bus galima turėti patvirtinimą ar paneigimą, kad tai yra su vakcina susiję ar nesusiję“, – žurnalistams kalbėjo ji.
Anot profesorės, vertinant iš mokslinės, imunologinės pusės, jei praktiškai skiepijimo metu ar iškart po jos ištiko mirtis, tai rodytų, kad greičiausiai tai nulemia kažkokios kitos priežastys, buvusios ligos.
„Apie tokią staigią reakciją net sunku būtų paaiškinti, kas būtų galėję įvykti taip staiga, iškart skiepijimo metu. Tad greičiausiai tai nulemta tų gretutinių ligų, kuriomis žmogus sirgo. Žinoma, kad tie atvejai be galo skaudūs, tikrai užjaučiu šio žmogaus šeimą. Tokių atvejų ir daugiau pasaulyje atsitinka, nes daug skiepijama, ypač pažeidžiamų grupių žmonių, tad, deja, tokių atvejų atsitinka“, – komentavo mokslininkė.
Kaip tikino ji, kiekvienas toks atvejis nagrinėjamas ir stengiamasi atsekti priežasčių ir pasekmių sąsajas.
Kada žmogus gali būti laikomas miręs nuo skiepo?
Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos (VVKT) Farmakologinio budrumo ir apsinuodijimų informacijos skyriaus vyresnioji patarėja Rugilė Pilvinienė pasakojo, kad esama konkrečių priežasčių, kada žmogus laikomas numiręs būtent nuo skiepo poveikio.
„Priežasčių, dėl kurių galėtume atpažinti, kad tai yra vakcinos poveikis, yra labai daug. Pirmiausia, kad galėtume nutarti, kad tai su vakcinos veikimu susijęs nepageidaujamas reiškinys ar reakcija, turėtume turėti tam tikrus simptomus po vakcinacijos. Žmogus kažkaip turi parodyti, kad su jo organizmu po skiepijimo kažkas vyksta.
Viena iš tokių realiausių visoms vakcinoms nepageidaujamų reakcijų, susijusiu su poveikiu imuninei sistemai, iš tokių reakcijų, kurios gali atsirasti pakankamai greitai – per kelias minutes, 7–14 minučių ar ilgesnį laikotarpį, tai galėtų būti sunki gyvybei pavojinga reakcija – vadinamoji anafilaksija“, – spaudos konferencijos metu nurodė ji.
Kaip aiškino specialistė, tai viso organizmo reakcija, apimanti keletą sistemų ir parodanti keleto organų veiklos sutrikimų simptomus.
Pranešė apie 800 nepageidaujamų reakcijų
Kaip pirmadienį pranešė VVKT, nuo skiepijimo pradžios gauti 802 pranešimai apie nepageidaujamas reakcijas į vakcinas nuo COVID-19. Dėl „BioNTech“ ir „Pfizer“ sukurtos vakcinos tarnyba gavo 585 pranešimus, dėl „Moderna“ vakcinos – 34 pranešimus, o dėl „AstraZeneca“ vakcinos – 172 pranešimus.
Be to, 11-oje gautų pranešimų vakcinos pavadinimas nebuvo nurodytas. 760 pranešimų yra klasifikuojama kaip lengvi ar vidutinio sunkumo, 42 – kaip sunkūs.
Vaistų kontrolės tarnybos duomenimis, moterys pateikė daugiau pranešimų apie įtariamas nepageidaujamas reakcijas nei vyrai – atitinkamai 730 ir 71 pranešimas. Vieno asmens lytis nebuvo nurodyta.
Apie reakcijas pranešusių asmenų amžius – nuo 19 iki 87-erių metų.
Pasak tarnybos, iš sveikatos priežiūros specialistų gautų pranešimų skaičius siekia 112, iš pacientų – 687, trys pranešimai gauti iš „Eudravigilance“ duomenų bazės.
Dažniausiai pasitaikančios reakcijos
Pagrindiniai nuo COVID-19 ligos paskiepytų žmonių pranešimai – skausmas, patinimas, paraudimas dūrio vietoje, rankos skausmas, šaltkrėtis, galvos skausmas, išbėrimas ir karščiavimas. Dažniausiais šios reakcijos buvo lengvos arba vidutinio sunkumo ir praeidavo po kelių dienų.
Pasak Vaistų kontrolės tarnybos, gaunamų pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas skaičiaus svyravimai tiesiogiai priklauso nuo tą savaitę vykdytų vakcinacijų skaičiaus.
„Kuo daugiau atliekama vakcinacijų, tuo daugiau gaunama ir pranešimų. Iš pateiktų duomenų negalime vertinti, dėl kurios vakcinos pranešimų apie nepageidaujamas reakcijas į vakcinas gaunama daugiau, nes yra labai skirtingi suvartotų vakcinų kiekiai pagal gamintojus“, – pranešė tarnyba.
Remiantis ketvirtadienį skelbtais duomenimis, Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze iš viso paskiepyta 143 tūkst. 92 žmonės, abiem dozėmis – 70 tūkst. 853 žmonės.
