Suspėta pačiu laiku
Pirmąkart su rimtesnėmis sveikatos problemomis R. Juškevičius susidūrė prieš 26 metus, kai tarpuplautyje buvo aptiktas auglys. Jam įveikti, pasak pašnekovo, prireikė ir chemoterapijos, ir spindulinio gydymo. Laimei, ligą nugalėti pavyko ir ji nebesugrįžo.
„Ilgus metus didesni negalavimai nevargino, jaučiausi gerai ir galėjau puoselėti šeimos verslą. Vienintelė sveikatos problema, nustatyta prieš gerą dešimtmetį, buvo per didelis blogojo cholesterolio kiekis kraujyje. Turbūt nenustebinsiu pasakęs, kad dėl to per daug nesijaudinau ir rimtų priemonių jam mažinti nesiėmiau. Juk vyrams būdingas toks požiūris“, – šypteli pašnekovas.
Tačiau ramybė buvo apgaulinga. Prieš šešerius metus tuo metu 49-erių vyrą ištiko miokardo infarktas. Diena, kurią šiandien R. Juškevičius vadina antruoju gimtadieniu, buvo įprasta: atsikėlęs pavalgė pusryčius ir išėjo į sodybos kiemą pasidarbuoti. Tačiau netikėtai ėmė skaudėti krūtinės plote, gniaužė kvapą. Kadangi savijauta negerėjo, žmona, ilgai nelaukusi, iškvietė greitąją medicinos pagalbą.
„Skubiosios pagalbos skyriuje atlikus tyrimus aptiktos kelios užsikimšusios kraujagyslės. Medikai nedelsė – iš karto paguldė ant operacinio stalo ir atliko stentavimo procedūrą. Prisipažinsiu, visa tai buvo netikėta, nes naiviai maniau, kad esu visiškai sveikas – juk jokių ilgalaikių skausmų ar nemalonių simptomų nejaučiau.“
Sveikatą vertinti atsakingai
Išvengęs blogiausio, pašnekovas gydytojų teiravosi, ar yra tikimybė, kad visa tai pasikartos. Specialistai jokių garantijų R. Juškevičiui nedavė, tik patarė susireguliuoti mitybą, išlikti fiziškai aktyviam, vartoti vaistus taip, kaip nurodyta, ir reguliariai lankytis pas medikus. „Vis pagalvoju, kas lėmė, kad kraujagyslės užsikimšo, – svarsto vyras. – Priėjau prie išvados, kad daugiausia įtakos turėjo ilgą laiką nevaldytas cholesterolis, taip pat kraujagyslėms sveikatos nepridėjo onkologinės ligos gydymas. Paveldimumas irgi nėra paskutinėje vietoje, nes tiek mano mama, tiek tėvas sirgo širdies ir kraujagyslių ligomis.“
Šiandien pašnekovas džiaugiasi, kad jau šešti metai neturi rimtų sveikatos bėdų: „Blogąjį cholesterolį pavyko pažaboti vaistais, o maistą stengiuosi rinktis tokį, kuris didina kraujagyslių sienelių elastingumą, ir atsisakyti to, kuris joms kenkia. Kartais pabosta tokia savikontrolė, atleidžiu vadžias, bet, prisiminęs, kuo toks lengvabūdiškumas gali baigtis, vėl susiimu“, – šypsosi pašnekovas ir priduria, kad pusryčių sumuštinius su rūkytais mėsos gaminiais jau senokai pakeitė avižinė košė.
Visiems žmonėms R. Juškevičius pataria reguliariai lankytis pas gydytoją ir savo sveikatą vertinti atsakingai. Anot jo, net tada, kai nieko nejauti, gali turėti rimtų sveikatos bėdų. Dalindamasis savo ligos istorija pašnekovas siekia paskatinti žmones daugiau dėmesio skirti sveikatai, gyvenimo būdui, pasitikėti gydytojais, kreiptis pagalbos pajutus neįprastus simptomus, nes tik taip galima išvengti ligos ar net mirties. „Ne vienas galvojame, kad ligos apeis. Tačiau toks požiūris klaidingas. Labai svarbu sureaguoti į patį pirmą neįprastą kūno pojūtį ir suskubti ieškoti problemos. Pasitikėkime specialistais, nes jie gelbsti mūsų gyvybes.“
Profilaktika – raktas į sveiką širdį
Higienos instituto duomenimis, Lietuvoje mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų siekia apie 60 proc. Tai yra dažniausia darbingo amžiaus (16–64 metų) žmonių mirties priežastis. Lietuvoje situacija išties prasta – sergamumas širdies ir kraujagyslių ligomis yra net 4,4 karto didesnis nei kitose Europos Sąjungos šalyse.
Šių susirgimų atsiradimas ir vystymasis labai stipriai susijęs su gyvensena: nesveika mityba, antsvoriu, rūkymu, sumažėjusiu fiziniu aktyvumu bei negydomu padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu, cholesterolio kiekiu ar cukriniu diabetu. Specialistai teigia, kad net 80 proc. širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti sumažinus rizikos veiksnius ir sveikatą tikrinantis profilaktiškai – dalyvaujant prevencinėje programoje.
Prevencinė širdies ir kraujagyslių ligų programa skirta 40–60 metų (imtinai) vyrams bei moterims. Jos metu šeimos gydytojas atlieka įvairius tyrimus, pavyzdžiui, lipidogramą, elektrokardiogramą, nustato gliukozės bei kreatinino koncentraciją ir kt. Pagal gautus rezultatus įvertina riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis: nustatoma maža, vidutinė, didelė arba labai didelė rizika. Nuo to priklauso paciento dalyvavimo programoje periodiškumas: kas ketverius, kas dvejus metus ar kasmet.
Jeigu žmogus jaučiasi blogai, bet nepatenka į nustatyto amžiaus grupę, būtinai turi kreiptis į šeimos gydytoją. Jis atliks būtinus tyrimus ir, jei reikia, duos siuntimą pas gydytoją specialistą.
Ligonių kasos primena, kad šiuo metu Lietuvoje nemokamai pasitikrinti sveikatą galima ne tik pagal širdies ir kraujagyslių ligų, bet ir pagal 4 vėžio prevencijos programas – prostatos, storosios žarnos, gimdos kaklelio ir krūties.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
