Tokius tyrimo duomenis konferencijoje „COVID-19 infekcija ir vakcinacija: ką galime padaryti geriau?“ pristatė Kauno klinikų Šeimos klinikos prof. dr. Leonas Valius. Jis pažymėjo, kad šis tyrimas leido užpildyti plyšį tarp teorijos ir praktikos, mat Valstybinės vaistų kontrolės tarnybos kovo duomenimis, šalutinių nepageidaujamų reakcijų iš 170 tūkst. paskiepytų sulaukta 2600 pranešimų.
„Tai sudaro 0,36 proc., o mes gavome 53 proc.“, – sakė jis.
Kaip pasakojo pranešėjas, idėja tirti šalutines nepageidaujamas reakcijas kilo Kauno klinikose pirmąja vakcina vakcinuojant darbuotojus.
„Kodėl neįvertinus to, kas vyksta po pirmojo skiepo? Skiepijami darbuotojai turėjo būti pasiekti, t.y. atvykti antrai skiepo dozei po trijų savaičių, todėl įvertinta galimybė apklausti juos atvykus antrą kartą“, – kalbėjo jis.
Tyrė reakcijas po vakcinos ir imuninį atsaką
Siekiant išsiaiškinti, kokias ir kokio intensyvumo šalutines reakcijas patyrė skiepytieji „Pfizer“ vakcina, buvo sudarytas klausimynas, kuriame išvardytos visos šalutinės reakcijos, kurios nuodytos vakcinos informaciniame lapelyje.
„Taip pat įtrauktas pasirinkimas „kita“. Buvo išskleistas šalutinės reakcijos pasireiškimo laipsnis nuo 1 iki 5. Atvykus antram skiepus vakcinuojami darbuotojai turėjo galimybę užpildyti anketą apie pirmąsias povakcinines reakcijas ir savanoriškai buvo siūloma atlikti kokybinį imunoglobulinų (Ig) testą.
Su tuo sutiko virš 90 proc. dalyvavusių apklausoje. Taip pat pasiūlyta toliau dalyvauti tyrime, kurio metu būtų vertinamos reakcijos po antro skiepo, taip pat tiems, kuriems prieš antrą skiepą buvo nulinis kokybinis Ig, išsitirti imuninį statusą“, – aiškino gydytojas.
Nepageidaujamas reakcijas patyrė 53 proc.
Per pirmąją tyrimo fazę buvo ištirta 4181 asmuo, amžiaus vidurkis siekė 44 m. Moterys sudarė 77 proc. tiriamųjų, vyrai – 23 proc. Nepageidaujamas reakcijas po skiepo patyrė 53 proc. asmenų.
„Iš jų dėl nepageidaujamų reakcijų į gydymo įstaigas kreipėsi 2,6 proc., patyrę nepageidaujamas reakcijas ir vartoję vaistus ar jautėsi nedarbingais beveik 10 proc. Vartojo vaistus – 5 proc., jautė nenormalias (taip pavadinome) reakcijas (tai orientacijos sutrikimai, neurologiniai simptomai, skonio ir uoslės sutrikimai) – 1,4 proc.
Jeigu išskleistume nepageidaujamų reakcijų pasiskirstymą procentais, natūralu, kad daugiausiai patyrė skausmą injekcijos vietoje (50 proc. asmenų), patinimą – 22 proc., niežulį – 10 proc., galvos skausmas, svaigimas, mieguistumas pasireiškė irgi 10 proc. asmenų“, – vardijo L. Valius.
Tokie reiškiniai kaip orientacijos sutrikimas, dusulys, skonio uoslės sutrikimai, kiti neurologiniai simptomai, t. y. tie simptomai, kurie galėtų būti būdingi pačiai COVID-19 infekcijai, pasireiškė nuo 0,2 iki 1,1 proc. asmenų.
Geresnis imuninis atsakas prie ryškesnio šalutinio poveikio
„Ką atradome nepageidaujamų reakcijų išraiškoje ir imuniniame atsake, t. y. atlikę imunoglobulino kokybinį tyrimą prieš antrąjį skiepą? Tarp patyrusiųjų nepageidaujamas reakcijas moterys sudarė 81 proc., vyrai – 19 proc.
Amžiaus vidurkis šioje patyrusiųjų grupėje yra apie 40 metų, o teigiamas kokybinis IgG atsakas – 97 proc. Taigi tiek jau turėjo tokį atsaką prieš antrąjį skiepą“, – aiškino profesorius.
Tarp nepatyrusių nepageidaujamų reakcijų iš apklaustųjų buvo 47 proc., kurie anketoje užpildė nuliukus, moterų čia buvo 72 proc., vyrų – 28 proc., amžiaus vidurkis – 10 metų vyresni asmenys. Tuo metu teigiamas imuninis atsakas buvo 92 proc. asmenų.
„Didžiausias rodiklis aptiktas tarp asmenų iki 35 m., tai yra 96 proc., o mažiausiai – tarp asmenų vyresnių nei 65 m. – 89 proc. Taigi galima pasakyti, kad tarp nepageidaujamas reakcijas patyrusių asmenų stebimas statistiškai reikšmingai dažniau teigiamas imunoglobulino kokybinis testas. Taigi jei patyrėte kažką, to išraiška didesnė, tai yra tikimybė, kad jūsų imunitetas jau susidarė ir yra efektyvus“, – teigė L. Valius.
Jis informavo, kad tyrimas toliau tęsiamas, duomenų bazėje jau surinkti, tik neapdoroti duomenys po antrojo skiepo ir kita informacija.
„Bandysime ieškoti sąsajų, koks yra ryšys tarp nepageidaujamų reakcijų intensyvumo ir imuniteto susidarymo pagrindžiant tai laboratoriniais tyrimais“, – pristatymą apibendrino gydytojas.
