„Valdžia skatina gyvenimą kaime, verslų kūrimą. Tik pradėjus kurtis, naudotis Europos Sąjungos paramomis, patys viską griauna, šaukdami į Lietuvos kariuomenę. Nuosavam ūkiui juk nepasakysi, jog palauktų manęs devynis mėnesius. Ūkyje reikia dirbti kiekvieną dieną ir rūpintis juo, jog galėčiau uždirbti pragyvenimui ir vykdyti Europos Sąjungos reikalavimus, norėdamas negauti sankcijų. Kur teisybė ir logika?“ – laiške tv3.lt rašė E. Bidlauskas.
Bijo apleisti savo ūkį
Jaunuolis nuo 2017 metų ūkininkauja Molėtų rajone, kur valdo 80 hektarų žemės, turi keturias karves ir jau pateikė projektą gauti Europos Sąjungos paramą pirkti naują traktorių.
„Bet kaip man eiti į kariuomenę, jeigu logika nesueina – pateiktas projektas Europos Sąjungos investicijoms į žemės ūkio valdas gauti. Kaip aš galiu dabar viską, visą ūkį palikti devyniems mėnesiams? Gavęs projektą, prisiimu įsipareigojimus penkeriems metams į priekį, kurių tikrai negaliu neįvykdyti, nes po to bus skolų daug ir viso kito“, – plačiau savo situaciją komentavo E. Bidlauskas.
Vaikinas ketina vėl prašyti atidėti tarnybą metams, tačiau žino, kad tokiu atveju ir vėl bus šaukiamas kitąmet.
„Faktas, kad sekančiais metais vėl mane šauks. Visais atvejais reikės eiti. Manau, kad taip ne man pirmam ir ne man paskutiniam nutiko, tik visi tyli kažkodėl. Viskas mano nuo nulio paties pradėta. Ir devyniems mėnesiams viską atidėti – man iškart skolos pradės kauptis visose pusėse ir už sklypų nuomas, ir už visa kita. Ūkis – vieną dieną praleisi ir jau kenčia. Kaip įmanoma ūkį palikti? Darbą – gal, o ūkį? Čia nuosavas verslas, kur kiekviena minutė svarbi“, – pasakojo E. Bidlauskas.
Kada galima atidėti tarnybą
Karo prievolės įstatymas numato porą dešimčių priežasčių atidėti privalomąją karinę tarnybą. Tarnyba atidedama neveiksniais pripažintiems asmenims, neįgaliesiems, nepilnamečius vieniems auginantiems asmenims ir kitokiais numatytais atvejais, o taip pat ir asmenims, kuriems atliekant tarnybą būtų padaryta neproporcingai didelė žala asmeniniams ar visuomeniniams interesams.
Šauktinių prašymus atidėti tarnybą svarsto specialiai sudaryta Atrankos komisija. Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius Arūnas Balčiūnas sako, kad pernai sulaukta per 3 tūkst. prašymų atidėti tarnybą, iš jų patenkinti 75 proc.
„Kiti arba nepateikia pakankamai įrodančių dokumentų, kad ta žala tikrai būtų, ar nepilnai parašo prašymą ir pasako, kad atneš papildomus dokumentus, bet jų neatneša. Tai vienas ketvirtadalis arba neigiamų sprendimų, arba išvis nebuvo svarstyti“, – tv3.lt kalbėjo A. Balčiūnas.
Ūkininkai dažnai pateikia prašymus
Anot A. Balčiūno, viena populiariausių priežasčių atidėti tarnybą – ūkis, tačiau jaunieji ūkininkai privalo įrodyti, kad tikrai ūkininkauja, o ne šiaip ištiesia pagalbos ranką.
„Tikrai nemažai yra karo prievolininkų, kurie prašo atidėti dėl to, kad ūkininkauja. Bet jis turi pagrįsti, kad tikrai ūkininkauja, o ne šiaip kažką dirba kažkur, patalkininkauja. Mes tas visas aplinkybes ir vertiname. Taip, tai viena iš tų sričių, kur atidedama, ūkininkavimas, taip pat šeimyninė padėtis, jeigu prižiūri neįgalius tėvus, jeigu yra vienintelis šeimos maitintojas ir panašūs dalykai“, – vardino A. Balčiūnas.
Taip pat Atrankos komisija nuo tarnybos gali atleisti asmenis, kurie įrodo, kad jų indėlis yra labai svarbus jų darbovietėse.
„Jeigu yra nedidelė firma, akcinė bendrovė, kur dirba 3–4 žmonės ir, jeigu vieną iš tos komandos ištrauki, kuris yra tikrai svarbus komandos narys, o tada lieka uždaryti tą bendrovę ir visus paleisti 9 mėnesiams atostogauti, tai tokius dalykus svarstome ir sprendimai dažniausiai yra teigiami. Svarbu įrodyti, kad tikrai ta žala yra, ji atsiranda ir, jeigu nebus panaikinta ta žala, bendrovei gali grėsti rimtos finansinės problemos, kitų žmonių atleidimai ir panašiai. Tokių pavyzdžių turime ne vieną ir ne du“, – sakė A. Balčiūnas.
Ragina nepiktnaudžiauti
Limito, kiek kartų gali būti atidėta karinė tarnyba, nėra, o maksimalus atidėjimo terminas – iki kalendorinių metų pabaigos.
„Jeigu kitais metais jis vėl pateks į šaukiamųjų sąrašą, tai vėl turi teisę kreiptis, jeigu priežastys išliko panašios ar dar pablogėjo. Limitų tikrai nėra“, – patikino A. Balčiūnas.
Tiesa, kartais tarnyba gali būti atidedama trumpesniam laikotarpiui, ypač, jei atidėjimo priežastis susijusi su sveikata. Tokiu atveju tarnyba atidedama iki pagerėja šauktinio sveikata ar išgydoma patirta trauma.
Tačiau Karo prievolės ir komplektavimo tarnybos direktorius pastebi, kad tarnybos atidėjimas skirtas tam, kad šauktinis turėtų laiko susitvarkyti koją tarnybai kišančias problemas, pavyzdžiui, rasti pamainą darbe.
„Atidėjimas yra tam, kad žmogus žinotų, kad tas laikas yra skirtas susitvarkyti tam tikrus reikalus, susirasti pamainą, jeigu ūkininkauja. Galbūt kitu būdu gali atlikti tarnybą, kaip savanoris. Negalima piktnaudžiauti atidėjimu. Antrą ar trečią kartą svarstydami, žiūrime į tai, kas buvo prieš metus. Jeigu jam buvo atidėta, tai kokia situacija buvo, kas pasikeitė nuo tų metų, ar niekas nepasikeitė. Tai yra vertinama priimant galutinį sprendimą“, – sakė pašnekovas.
Nepaisant to, kiek kartų prašė atidėti tarnybą, asmuo į šaukiamųjų sąrašus patenka iki sulaukia 23-ejų, o jei yra studentas – iki 26-erių metų.
„Jeigu šiais metais pateko ūkininkas į šaukiamųjų sąrašus, o jam yra 19 ar 20 metų, viskas buvo pagrįsta, jam atidedame tarnybą iki metų pabaigos. Jeigu kitais metais sudarant sąrašus jis vėl patenka, jis vėl turi teisę pateikti dokumentus atidėjimui, jeigu priežastys išliko svarbios ir nepasikeitė, galbūt daugiau darbų prisidėjo, gali būti atidėta iki metų pabaigos vėl“, – sakė A. Balčiūnas.
Įtraukia ir studentus
Portalas tv3.lt primena, kad nuo šių metų sudarant karo prievolininkų sąrašus įsigaliojo naujovės. Nuo šių metų šaukiami nebe 19–26 metų, o 18–23 metų jaunuoliai, taip pat įtraukiami ir studentai.
Patekę tarp šauktinių, studentai turės apsisprendimo laisvę – sustabdyti studijas ir atlikti 9 mėnesių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą arba nenutraukus studijų pasirinkti – jaunesniųjų karininkų vadų mokymus (vyksta 3 metus savaitgaliais), arba studijuoti ir tarnauti Krašto apsaugos savanorių pajėgose (3 metus).
Nepasirinkus nė vieno iš minėtų tarnybos būdų, karo prievolininkams, kuriems dėl studijų aukštojoje mokykloje bus atidėta tarnyba, šaukimas būtų pratęsiamas iki jiems sukaks 26 metai, bet ne ilgiau nei vienerius metus po studijų baigimo. Pabaigę studijas jaunuoliai vieną kartą turės galimybę patekti į šaukiamųjų sąrašus.
Iš į sąrašus šiemet patekusių jaunuolių į tarnybą įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose planuojama pašaukti 3828 karo prievolininkus.
Už prievolės nevykdymą – ir baudžiamoji atsakomybė
Šauktinių sąrašuose prie kiekvienos pavardės bus nurodytas ir tikslus terminas, iki kada reikia susisiekti su paskirtu regioniniu karo prievolės ir komplektavimo padaliniu. Karo prievolininkams už nurodymų nevykdymą gali būti taikoma administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Į sąrašus patekusiems karo prievolininkams šaukimo nurodymai paštu nebus siunčiami.
Į šaukiamųjų sąrašus gali patekti ir tie jaunuoliai, kurie iki sąrašų sudarymo bus pateikę prašymus savo noru atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, tačiau jiems ir toliau galios visos su savanoriškumu susijusios skatinimo priemonės – tarnybos vietos ir laiko pasirinkimo galimybė bei didesnės socialinės garantijos.
Sudarius ir paskelbus karo prievolininkų sąrašus, į juos nepatekę vaikinai ir merginos nuo 18 iki 38 metų ir toliau galės teikti prašymus savo noru atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą. Jie galės pasirinkti norimą tarnybos vietą, tarnybos pradžios datą ir gauti 30 proc. didesnes kaupiamąsias išmokas.
Pirmumo prašymus galės teikti ir patekusieji į šaukiamųjų sąrašus. Į jų pageidaujamas tarnybos vietas bus stengiamasi atsižvelgti, o kaupiamosios išmokos jiems bus didesnės 15 procentų.
