2007 metais gimusiai I. Z. prokuratūra už nužudymą prašė skirti 10 metų laisvės atėmimo – tai griežčiausia bausmė, kokią Lietuvoje galima skirti nepilnamečiam asmeniui.
Du kaltinamuosius nužudymu – 23 metų Edviną Braziulį ir Osvaldą Žvirgždą – buvo prašoma nuteisti po 20 metų laisvės atėmimo.
O. Žvirgždo broliui Edvinui Žvirgždui dėl nusikaltimo slėpimo šioje byloje buvo prašoma skirti devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant dvejiems metams.
Teismas nusprendė, kad kaltinamųjų kaltė dėl 15-metės nužudymo yra visiškai įrodyta. Teismas nustatė, kad visi kaltinamieji dalyvavo nužudant paauglę. Nužudymas padarytas bendrais kaltinamųjų veiksmais, jie iš anksto tarėsi atlikti veiksmus. Matė kitų bendrininkų veiksmus, nebandė jų nutraukti.
Teismas konstatavo, kad paauglė buvo nužudyta itin žiauriai. Smurtas tęsėsi ilgą laiką. Kaltinamieji nusikaltimo dieną galimai vartojo narkotines medžiagas, tačiau ką konkrečiai ir kokį kiekį – duomenų byloje nėra. Tad ši aplinkybė laikytina neįrodyta.
E. Braziuliui nuspręsta paskirti laisvės atėmimo bausmę – 16 metų. O. Žvirgždui paskirta laisvės atėmimo bausmė 15 metų. O nepilnametei I. Z. paskirta 8 metų įkalinimo bausmė. Visi nuteistieji patvirtino, kad jiems nuosprendis yra aiškus.
Ketvirtąjį asmenį, kuris buvo kaltinamas nusikaltimo slėpimu, O. Žvirgždo brolį Edviną, teismas išteisino, neįrodžius jo kaltės.
Žiaurus nusikaltimas
Nepilnametė mergina ir du jaunuoliai yra kaltinami tuo, kad, veikdami kaip bendrininkai ir vieninga tyčia apsvaigę nuo narkotinių medžiagų kartu įvykdė nusikaltimą.
Pasak prokurorės, trys kaltinamieji veikė tiesiogine tyčia, todėl ji prašė pripažinti sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstama veika buvo padaryta apsvaigus nuo psichiką veikiančių medžiagų, o E. Braziulis nusikaltimą įvykdė būdamas recidyvistas – jis anksčiau buvo teistas.
Visuomenėje didelio atgarsio sulaukęs nusikaltimas padarytas pernai liepos 4 dieną Šiauliuose, Gegužių gatvėje esančio daugiabučio namo bute.
Jaunuoliai pakvietė 2006-aisiais metais gimusią merginą į butą, neleido jai išeiti, atėmė telefoną, kartu naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją.
Per kelias valandas aukai suduota daugybė smūgių kumščiais, kojomis, pagaliais į galvą ir kitas kūno vietas. Bylos duomenimis, mergina buvo mušama surišus jai rankas ir galvą lipnia juosta, jai ant veido spaudžiant pagalvę, į burną įkišus skudurą.
Anot teismo, nuo patirtų sužalojimų mergina mirė įvykio vietoje.
Šiaulietės nužudymo byloje apklaustas teismo medicinos ekspertas patvirtino, kad auka mirė nuo smūgių visumos – anot jo, į įvairias aukos kūno vietas merginai suduota mažiausiai 16 smūgių, septyni iš jų – į galvą.
Nužudytosios kūną suvynioję į kilimą ir kitus audinius, kurie buvo įvykio vietoje, kaltinamieji kartu su vieno jų broliu nužudytosios kūną išnešė prie daugiabučio namo kieme stovėjusių konteinerių. Tą pačią dieną merginos kūnas rastas atvykusių policijos pareigūnų.
Budeliai tyčiojosi iš aukos
Viename iš anksčiau vykusių posėdžių vienas kaltinamųjų Edvinas Braziulis prašė, kad jo apklausa būtų vykdoma poligrafu.
Tąkart liudijo vienas į įvykį reagavusių policijos pareigūnų. Jis prisiminė, kaip jaunuoliai pasakojo, kad ėjo į parduotuvę ir pamatė kilimą, o jį atvynioję rado merginą.
Kaltinamieji sakė, kad nepažinojo nužudytosios. Tačiau vėliau prasitarė, kad „čia gal ta mergaitė, kuri bėga ir vaikų namų ir „kariauja“ su kažkokiomis merginomis“. Šis momentas pareigūnui sukėlė įtarimų.
Pareigūnas tąkart nuėjo į vieno iš kaltinamųjų namus, kad paimtų šio pasą. Ten pastebėjo, kad viename kambaryje nėra kilimo, o daiktai netvarkingai sukrauti ant lovos. Kituose kambariuose buvo kilimai, o jų raštas buvo panašus į tą, į kurį suvyniota rasta nužudytoji.
Aiškėja, kad jaunuoliai buvo apsvaigę nuo narkotinių medžiagų. Auka buvo daužoma kaltu, pagaliais. Po nusikaltimo kambarį buvo stengiamasi išvalyti. Tam naudotas dezinfekcinis skystis, kvepalai, valiklis.
Jaunuolis, kuris kaltinamas nusikaltimo slėpimu, teisme pasakojo, kad namuose matė surištą merginą, kurią viena iš kaltinamųjų nusivedė į kitą kambarį. Jis girdėjo aukos klyksmą, kaltinamųjų juoką, o egzekucija tęsėsi apie valandą.
Jis esą bandė padėti, bet jo į tą kambarį neįleido. Durys buvo laikomos uždarytos. O išėjusi iš to kambario kaltinamoji Inesa esą pareiškė, kad „neteko geriausios draugės“. Būtent kaltinamoji ir sugalvojo, kad reikia pranešti policijai. Nors kažkam buvo kilusi idėja kūną sudeginti.