Seime kilusi idėja Lietuvoje įvesti vadinamąją 13-ąją pensiją galėjo būti ją pasiūliusios Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) rinkiminis triukas, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras. Tačiau Linas Kukuraitis pabrėžia, kad klausimas nėra vienareikšmiškas ir 13-oji pensija viena ar kita forma galėtų atsirasti Lietuvos pensijų sistemoje.
„Šiuo atveju, taip, kaip atsirado Seime, galima būtų nuspėti, kad tai yra rinkiminis siūlymas ir matosi, kad ta partija, kuri siūlė, būtent Lietuvos lenkų rinkimų akcija, jiems ta korta jiems nepaėjo, nepavyko pritraukti daug daugiau balsuotojų“, – LRT radijui antradienį sakė L. Kukuraitis.
„Tačiau tai nėra toks paprastas klausimas, kaip šiuo metu yra diskutuojama. Keliolika Europos valstybių turi 13-ąją pensiją, arba kažkaip kitaip vadina tai savo pensijų sistemoje“, – pridūrė jis.
Tačiau ministras pabrėžė, kad 13-oji pensija turėtų būti sukonstruota išmintingiau, nei siūloma Seime.
„Jeigu ir galėtų atsirasti tokia pensija, ji turėtų būti paremta tiek tvariais finansais, tiek socialiai teisinga“, – sakė L. Kukuraitis.
Premjeras: finansavimo šaltinis tryliktai pensijai yra
Premjeras Saulius Skvernelis teigė, kad tokius ministro žodžius vertina kaip asmeninę nuomonę, kurią „kiekvienas gali turėti“.
„Tai nėra rinkiminis dalykas. Jeigu nuosekliai žiūrėtume, jie (LLRA-KŠS – aut. past.) tas idėjas kėlė seniai, nuo pirmų kadencijos dienų. Tai nėra rinkiminis triukas. Daugiau nei dešimt valstybių vienokia ar kitokia forma tai turi“, – kalbėjo S. Skvernelis.
Premjero teigimu, Seimas turi priimti sprendimą dėl 13-os pensijos, nes Vyriausybė kol kas negali įtraukti to į biudžetą, kol nėra įstatymo. Pasak S. Skvernelio, jei parlamentas pritartų 13-ai pensijai, Vyriausybė yra numačiusi finansavimo šaltinius, jei reikėtų įgyvendinti tokį įstatymą.
Visgi, iš kur imtų pinigų tryliktai pensijai, S. Skvernelis neatskleidžia.
„Mes esame numatę. Kai bus įstatymas, bus įvardintas [finansavimo] šaltinis“, –teigė S. Skvernelis.
Paklaustas, kodėl nenori dabar įvardinti, iš kur ims pinigų, premjeras atsakė, kad dėl to, kad nėr įstatymo.
„Šaltinis yra, jei reikės tą įstatymą įgyvendinti“, – tikino ministrų kabineto vadovas.
S. Skvernelio tvirtinimu, 13-os pensijos įstatymas gali būti tobulinamas, neatsisakant pačios idėjos.
„Juk galime diskutuoti, ar visiems ta trylikta pensija turi būti vienoda, ar turi būti atsižvelgta į tas proporcijas, kurias gauna atsižvelgiant į stažą ir sumokėtus mokesčius. Variantai įvairūs, net ir suma gali būti įvairi varijuojama. Idėja yra svarbi, mes tą turime padaryti. Senjorai – ta mūsų visuomenės grupė, kuriai reikia papildomų pajamų. Tik klausimas, kaip apsispręs Seimas“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.
„Trylikta pensija, tikrai tas siūlymas bus, tikiuosi, kad Seime užteks balsų ją priimti“, – kalbėjo valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis.
Pasak jo, L. Kukuraičio teiginiai nerodo, kad ministras yra prieš šį siūlymą.
„Premjero žodžiai, kad tas įstatymas būtų vykdomas, tai tiesa, kuri yra. Ar mums užteks balsų Seime priimti šį įstatymą, dabar negaliu pasakyti“, – teigė R. Karbauskis.
Iš kur valdžia imtų pinigų 13-ai pensijai, įvardinti negalėjo ir didžiausios partijos parlamente lyderis.
„Ne, aš negaliu įvardinti“, – sakė R. Karbauskis.
Pristatomas biudžeto projektas
Seimui antradienį pristatomas 2021 metų valstybės biudžeto projektas. Valdžios sektoriaus deficitas – skirtumas tarp išlaidų ir pajamų – kitąmet turėtų siekti 5 proc. bendrojo vidaus produkto.
Finansų ministras Vilius Šapoka sako, kad biudžetas kartu su visomis europinėmis lėšomis yra panašaus lygio kaip šių metų faktinė situacija.
Ekonomistų teigimu, kad siūlomas kitų metų biudžeto variantas suteikia Lietuvai galimybę transformuoti ekonomiką ir užtikrinti ateities augimo potencialą, tačiau taip pat kelia rizikų, kad netinkamai panaudotos lėšos gali paskatinti ūkio perkaitimą ir infliacijos augimą.
Vyriausybė siūlo, kad minimali mėnesio alga „ant popieriaus“ kitąmet augtų nuo 607 iki 642 eurų, o vaiko pinigai – nuo 60 iki 70 eurų. Pensijos turėtų didėti maždaug 7 procentais.
Kitąmet euru – nuo 176 iki 177 eurų – turėtų paaugti bazinis pareiginės algos dydis, todėl darbo užmokestis šiek tiek didės valstybės tarnautojams, pareigūnams, biudžetinių įstaigų darbuotojams, politikams ir teisėjams.
Numatoma, kad valstybės biudžeto pajamos kitąmet, palyginti su patvirtintomis šiemet, mažės 1,3 proc. iki 11,385 mlrd. eurų, o išlaidos augs 21,2 proc., iki 15,49 mlrd. eurų. Valstybės biudžeto deficitas kitąmet turėtų siekti 4,105 mlrd. eurų – 3,3 karto daugiau nei patvirtinta šiemet (1,248 mlrd. eurų).
Planuojamas „Sodros“ kitų metų biudžeto pajamos sieks 5,063 mlrd. eurų, išlaidos – 5,002 mlrd. eurų. „Sodros“ biudžeto perteklius 2021 metais turėtų siekti 61,295 mln. eurų.
PSDF biudžetas 2021 metais planuojama bus subalansuotas – siektų 2,37 mlrd. eurų.
2021 metų valstybės, „Sodros“ ir PSDF biudžetus svarstys baigiantys kadenciją parlamentarai, o iki Kalėdų turėtų patvirtinti jau naujas Seimas.