Dviejų šunyčių – Ananasės ir Dinos – šeimininkę Ugnę Rutkauskienę galima drąsiai vadinti savarankiškų kelionių eksperte. Prieš kelerius metus metusi studijas ji leidosi po pasaulį ir jau yra aplankiusi daugiau nei pusšimtį šalių. Ugnė savo pavyzdžiu rodo – kelionėms nereikia tūkstančių eurų, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Šiais metais Ugnė kartu su vyru ir dviem šuniukais savu automobiliu ir „DFDS Seaways“ keltu leidosi į nuotykį Švedijoje. Didžiulę sekėjų auditoriją savo „Ananaso kelionių“ įrašais pritraukianti moteris dalijasi patarimais, kuriuos turėtų žinoti kiekvienas keliautojas, o ypač tas, kuris į keliones nori pasiimti ir savo augintinius.
Gelbsti iš kinologės gautas patarimas
Kas yra sunkiausia keliaujant su augintiniais? Ar dažnai keliaujat su savo gyvūnais?
Sunkiausia yra užtikrinti šuniukų gerovę ir tai, kad gyvūnėliai nejustų streso. Neretai tenka juos palikti namie, nes kelionėse pasitaiko ilgų skrydžių, aukštų oro temperatūrų – tiesiog suprantu, kad šuo tokių sąlygų neatlaikys.
Bet visada, kai šuniukus palieku Lietuvoje ir iškeliauju, jaučiu kažkokį nerimą. Nežinau ar augintinis gerai jaučiasi, ar jį ten pavalgydina, ar gerai prižiūri. Dėl to labai džiaugiausi, kad turėjau galimybę į Švediją gyvūnus pasiimti kartu. Labai geras jausmas buvo matyti savo augintines ten dūkstančias ir besiprausiančias ežeruose, lakstančias miškuose, visokių kvapų priuodžiančias.
Kaip ruošiatės kelionėms su augintiniais? Kokiais patarimais galėtumėte pasidalinti?
Kažkada iš kinologės gavau labai gerą patarimą, kuriuo iki šiol naudojuosi: maždaug savaitę prieš kelionę kiekvieną dieną reikia palaipsniui šuniukams kelti fizinį krūvį. Paskutinę dieną prieš kelionę aš jas taip nuvaikau, kad kelionės metu jos jau nori ilsėtis.
Taip pat, kadangi nemažai laiko šunims teks praleisti automobilyje, labai siūlyčiau pasirūpinti kažkokiu patogiu guoliuku. Šį sykį, kai važiavome į Švediją, visą guolį įtiesėme į galinę sėdynę ir šuniukai ten miegodavo pietų miego.
Be to, labai rekomenduočiau pasirūpinti dalykais, kurie augintiniui primena namus – tai gali būti mėgstamas žaisliukas ar jaukus apklotas, kvepiantis namais. Taip šuo kažkaip lengviau pritampa prie naujos vietos ir patiria mažiau streso. Namų kvapas jiems padeda nurimti ir miegoti.
Svarbu nepamiršti ir augintinių dokumentų. Pavyzdžiui, Švedijoje šuniukams buvo reikalingi Europiniai gyvūnų pasai, kuriems reikėjo nukirminimo, skiepų (nuo pasiutligės), čipo patvirtinimų ir veterinaro apžiūros pažymos, kuri patvirtintų, kad šuniukai yra sveiki.
Papasakokite apie pačią kelionę į Švediją – kaip augintiniai per ją jautėsi?
Į Švediją keliavome „DFDS Seaways“ keltu, ir nors su vyru nerimavome, kad šunys bijos siūbavimo, bet tas lengvas laivo lingavimas, atrodo, kaip tik jas nuramino, jos nepaprastai gerai jautėsi – tad plaukimu džiaugėmės visi.
Prisipažinsiu, mane nustebino tai, kad viskas kelte yra gerai strategiškai apgalvota. Pavyzdžiui, šuniukams skirtas denis yra prie pat kajučių, tad nereikia eiti kažkur toli per visą keltą.
Dažnai keliaudama su gyvūnais aš labai pergyvenu – ar kitiems žmonėms patogu, ar šuniukai netrukdo, be to – juk ne visi mėgsta gyvūnus. Kelte dėl to visiškai nejaučiau streso – atrodė, kad visi (tarp jų ir darbuotojai) džiaugiasi gyvūnais.
Visa patirtis buvo labai raminanti – atvyksti į laivą, pasivaikštai, užmiegi ir kitą rytą jau esi pasiekęs Švediją. Dėl to ir šunims buvo mažiau įtampos – viskas vyko jų natūraliu, įprastu ritmu. Vakare jos užmigo kajutėje, o ryte džiaugėsi vėjo kedenamomis ausytėmis denyje.
Nors keliauju tikrai daug, šis keliavimo būdas ir man pačiai buvo pats maloniausias. Pati net nustebau – paprastai bijau laivų, didelių vandens plotų, bet DFDS kelte jaučiausi nepaprastai saugiai. O dar ir maloniai nustebino maistas restorane. Aš buvau įsitikinusi, kad kelte neįmanoma tai, jog restoranas būtų aukšto lygio. Bet, pasirodo, gali! Restoranas buvo toks geras, kad jeigu jis būtų sausumoje, aš tikrai jame lankyčiausi.
Siurprizas apartamentuose Švedijoje
Vykote savo automobiliu – kodėl pasirinkote tokią kelionę?
Kitose šalyse dažniausiai keliaujame viešuoju transportu, ir tai tikrai ne visada yra patogu. Šįkart keliavome su keltu ir turėjome savo automobilį. Tai labai pasiteisino: kur norėjome, kada norėjome – tada ir važiavome. Prie nieko nereikėjo derintis. Taip žymiai produktyviau galėjome susiplanuoti savo kelionės laiką ir aplankyti tokias vietas, kurių nepasiektume autobusu ar traukiniu. Buvome išsinuomavę namuką ant vandens kranto – niekaip nebūtume pasiekę tos vietos viešuoju transportu. Automobilis duoda laisvę pažinti labai įvairius kampelius.
Vyrauja nuomonė, kad Švedija yra labai brangi šalis. Ką jūsų patirtis parodė?
Kadangi Lietuva stipriai vejasi europinį lygį ir kainas, didelio skirtumo nesijautė. Galbūt ir yra šiek tiek brangiau, tačiau susiplanavus biudžetą ir kelionę iš anksto, nelekiant išdegus akių ir neperkant visų dalykų iš eilės, tikrai pavyks neišleisti daug pinigų. Mes netgi pastebėjome, kad norint nakvoti jaukioje miške esančioje trobelėje, tai galima padaryti dar pigiau nei Lietuvoje. Kažkokio kainų šoko, kaip visi mus įspėjo, mes nepajautėme.
Vienintelė brangiau kainavusi klaida – porą nakvynių užsisakėme tikrai per vėlai, tą pačią dieną. Tad suplojome brangiau, ir čia pamoka: jeigu nakvynę susiplanuoji bent šiek tiek anksčiau, sumokėsi mažiau.
Beje, turėkite omenyje, kad jeigu nuomositės ne viešbučius, o apartamentus, tai būtinai patikrinkite, ar į nakvynę yra įskaičiuotas valymo mokestis. Pasirodo, kad Švedijoje yra normali praktika po savęs viską išplauti, sutvarkyti ir vietą paruošti kitam svečiui. Mums tai buvo visiškas siurprizas.
O kavinėse kainos panašios kaip ir Lietuvoje. Visgi, jeigu yra galimybė išsinuomoti apartamentus su virtuve, tikrai siūlyčiau tai padaryti – produktai kainuos pigiau, o parduotuves tikrai rasite ir mažesniuose miesteliuose.
Dar noriu pasidžiaugti, kad visose vietose, kuriose lankėmės, mus priėmė su šunimis – Švedija labai draugiška augintiniams.
Kas labiausiai įsiminė Švedijoje?
Mes su vyru nusprendėme save išbandyti ir patikrinti, ar turime stiprius skrandžius. Todėl nuvažiavome į Getenburge esantį „Liseberg“ atrakcionų parką, kuris yra seniausias Europoje ir turi daugybę įvairių pramogų. Iš pradžių galvojome, kad atvažiuosime tik apsidairyti, bet galų gale parke praleidome dvi dienas – mums ten taip patiko.
Jeigu turite vaikų arba tiesiog norite šiek tiek „pasileisti plaukus“, pamiršti problemas – privalote ten apsilankyti. Kokias dvi minutes, kol jus tais kalniukais mėtys, jūs tikrai apie nieką kitą negalėsite galvoti.
Mus labai nustebino ir tai, kad apsilankymo kaina nebuvo didelė. Visos dienos bilietas žmogui kainavo 70 eurų – lyginant su kitais pramogų parkais Europoje, tai tikrai nėra daug. Juo labiau, kad kiti, net ir brangesni parkai, pavyzdžiui, Disneilendas, man tikrai nepatiko taip stipriai. Su vyru jau planuojame, kaip kuo greičiau sugrįžti į „Liseberg“.
Pabaigai – jau daug metų keliaujate po visą pasaulį ir pati planuojate savo keliones. Ką patartumėte kiekvienam keliautojui?
Neprisiplanuoti dalykų smulkmeniškai, minutę į minutę. Nieko nespėsite ir pervargsite. Kiekvienoje kelionėje visada, norit jūs to ar nenorit, būna kažkokių netikėtumų. Mano patarimas – jų neišsigąsti ir palikti jiems vietos planuojant kelionę.
Leiskite kelionei jums nutikti. Kelionė yra toks reikalas – ji skirta tam, kad galėtumėte pailsėti, atsitraukti nuo rutinos, atsipalaiduoti ir tiesiog pabūti. Visko kelionėse nutinka, tad reikia leisti tam viskam ir nutikti.
