Normos buvo padidintos pirmą kartą nuo 2011 metų ir rinkose buvo plačiai manoma, kad jos bus pakeltos tik ketvirčiu procentinio punkto.
Euro zonos centriniam bankui padidinus normas, indėlių palūkanų norma pirmą kartą per aštuonerius metus pasitraukė iš neigiamos teritorijos – ji buvo pakelta iki 0 procentų.
Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų norma naudojantis ribinio skolinimosi buvo padidintos iki atitinkamai 0,5 ir 0,75 procento.
ECB savo pranešime nurodė, kad naujosios normos bus taikomos nuo šių metų liepos 27 dienos.
Palūkanų normų didinimui puse procentinio punkto pritarė visi Valdančiosios tarybos nariai.
Euro zonos centrinis bankas pažymėjo, jog naujas „infliacijos rizikos vertinimas“ parodė, kad yra „tikslinga politikos palūkanų normų normalizavimo procese padaryti didesnį pirmąjį žingsnį, negu buvo paskelbta Valdančiosios tarybos“ birželio mėnesio posėdyje, po kurio euro zonos pinigų politikos formuotojai kalbėjo apie ketinimus palūkanų normas padidinti tik 25 baziniais punktais, arba ketvirčiu procentinio punkto.
Infliacija euro zonoje birželį pakilo iki 8,6 proc., pasiekusi aukščiausią bendros valiutos bloko istorijoje lygį ir gerokai viršijusi ECB taikomą tikslinį 2 proc. lygį.
Be to, ECB pirmą kartą pateikė išsamesnę informaciją apie naują kovos su krize priemonę, kuria bus siekiama mažinti įtampą obligacijų rinkose tam tikrose euro zonos dalyse.
Ši priemonė buvo parengta atsižvelgus į neseniai padidėjusias didelių skolų slegiamų euro zonos vyriausybių, kaip antai Italijos, skolinimosi kainas.
Tikslinė obligacijų pirkimo programa, pavadinta politikos poveikio perdavimo apsaugos priemone (angl. Transmission Protection Instrument, arba TPI), „gali būti pradėta naudoti, norint suvaldyti nepagrįstą, netvarkingą rinkos dinamiką, keliančią rimtą riziką pinigų politikos perdavimui visoje euro zonoje“, rašoma ECB paskelbtame pranešime.
„Neigiamos perspektyvos“
Sparčiai kylant vartotojų kainoms, nusilpus euro kursui JAV dolerio atžvilgiu ir kitiems centriniams bankams ryžtingai didinant palūkanas, ECB buvo spaudžiamas ketvirtadienio posėdyje apsvarstyti galimybę labiau padidinti savo palūkanų normas.
Euro zonos centrinis bankas savo pranešime pažymėjo, kad „kituose Valdančiosios tarybos posėdžiuose bus tikslinga tęsti palūkanų normų normalizavimą“.
„Toks šiandien žengtas didesnis pradinis žingsnis iš neigiamų palūkanų normų teritorijos sudaro prielaidas tam, kad ateityje konkrečius sprendimus dėl palūkanų normų Valdančioji taryba galėtų priimti atskirai per kiekvieną posėdį. Valdančiosios tarybos tolesni sprendimai dėl politikos palūkanų normų ir toliau priklausys nuo turimų duomenų ir padės jai pasiekti 2 proc. infliacijos vidutiniu laikotarpiu tikslą.“
Euro zonos ekonomikos padėtis šiuo metu yra gana trapi: viena vertus, sparčiai kyla kainos, o kita vertus, karo Ukrainoje sukrėsta ekonomika silpsta. Be to, nuo rusiškų energijos išteklių importo priklausomas žemynas ruošiasi sunkiai žiemai ir planuoja normuoti tiekimą, jeigu Maskva užsuks dujų čiaupus.
Tokiomis aplinkybėmis centriniai bankai paprastai dvejotų, ar verta didinti palūkanų normas, tačiau „infliacinis spaudimas pasiekė tokį lygį, kuriame ECB jau bet kuriuo atveju tenka imtis veiksmų“, pažymėjo turto valdymo bendrovės „Pictet Wealth Management“ makroekonominių tyrimų skyriaus vadovas Frederikas Ducrozet (Frederikas Diukrozė).
„Ekonomikos plėtros perspektyvos kasdien prastėja“, – pareiškė banko ING vyriausiasis euro zonos ekonomistas Carstenas Brzeski.
„Tuo pat metu bendroji infliacija toliau didėja... Ir paaiškėjo, kad labai laipsniškas ir atsargus normalizavimo procesas, kurį ECB pradėjo praėjusių metų pabaigoje, tiesiog buvo per lėtas ir vykdomas pavėluotai.“
Tolesnis normų didinimas
Ekspertai mano, kad rugsėjį ECB vėl padidins palūkanų normas, galbūt vėl puse procentinio punkto.
Euro zonos centrinio banko vadovė Christine Lagarde (Kristin Lagard) ketvirtadienį pareiškė, kad didesniam normų padidinimui buvo pritarta vienbalsiai, nes „infliacija euro zonoje ir toliau yra nepageidautinai didelė ir, kaip manoma, kurį laiką toliau viršys mūsų tikslinį lygį“.
Ji pažymėjo, kad prognozės nerodo recesijos euro zonoje šiais ar kitais metais, bet pripažino, kad ateities perspektyvas temdo neapibrėžtumas.
„Ekonominis aktyvumas lėtėja. Nepagrįsta Rusijos agresija Ukrainos atžvilgiu ir toliau stabdo augimą. Slopinantį poveikį ekonomikai daro ir didelė infliacija ... bei didesnis neapibrėžtumas“, – pareiškė ji per spaudos konferenciją.
Didesnė infliacija, tiekimo suvaržymai ir neapibrėžtumas „gerokai temdo ūkio plėtros 2022 metų antrąjį pusmetį ir paskiau perspektyvas“, pridūrė Ch. Lagarde.
Siekis užtikrinti vienodą pinigų politikos poveikio perdavimą
ECB prireikus „nedvejodamas“ panaudos TPI, savo naująją kovos su krize priemonę, jeigu euro zonos vyriausybių skolinimosi kainos ims „nepagrįstai skirtis“, pareiškė Ch. Lagarde.
Anot jos, euro zonos centrinis bankas geba „veikti su užmoju“, siekdamas užtikrinti vienodą savo pinigų politikos poveikio perdavimą visoje euro zonoje.
Tačiau politinis sąmyšis Romoje ir buvusio ECB vadovo Mario Draghi (Marijaus Dragio) atsistatydinimas iš Italijos ministro pirmininko posto, apie kurį buvo paskelbta anksčiau ketvirtadienį, vėl sukrėtė obligacijų rinkas ir Italijos ir Vokietijos obligacijų pajamingumo skirtumas padidėjo.
Ch. Lagarde atsisakė konkrečiai komentuoti krizę Italijoje ir vietoj to pabrėžė, kad naujoji priemonė yra skirta „kovoti su konkrečia rizika, su kuria gali susidurti visos euro zonos valstybės narės“.
ECB savo pranešime pažymėjo, kad obligacijų pirkimai pagal naująją priemonę, jei ji būtų panaudota, nebus „ribojami ex ante“ ir priklausys nuo „politikos poveikio perdavimui kylančios rizikos rimtumo“.
