Žolininkė Rasa Subačienė, daugeliui geriau žinoma kaip Rasoklė, pažymi, kad meškinis česnakas puikiai tinka pavasariniam organizmo valymui, tačiau pabrėžia, kad geriau jį pasisodinti šalia namų.
Meškinis česnakas yra vienas pirmųjų naudingų gamtoje randamų augalų, kuriuos skuba rinkti juos atpažįstantys žmonės.
„Pirmas augalas, kurį naudojame, yra meškinis česnakas. Kodėl jis vadinamas meškiniu, ko gero, žino kiekvienas – dėl to, kad meškos po žiemos miego atsikelia ir pirmiausia pamato žalią meškinį česnaką.
Tada jos žino, kad jau metas po žiemos prasivalyti organizmą, kraujagysles, praturtinti organizmą mikroelementais. Mūsų organizmui teikiamos tokios pačios naudos“, – teigė žolininkė.
Nepamirškite saiko
Nors tai itin vertingas augalas, pravalantis organizmą ir kraujagysles, mažinantis širdies ligų riziką, R. Subačienė įžvelgia vieną ydingą įprotį – skinti meškinį česnaką dideliais kiekiais, nė negalvojant, reikia mums tiek ar ne:
„Jeigu jau randate ar žinote, kur yra augimvietė, daugelis negalvoja apie tai, reikia ar ne, bet išgirsta, kad tai yra labai naudingas augalas ir tada kiek randa, tiek rauna. Tai yra didžiausia problema. Reikėtų saiko jausmą savyje pažadinti.
Geriau, jeigu augimvietė kažkur netoli, nesistengti jo prikonservuoti, prisūdyti ar prišaldyti, pridžiovinti – naudingosios medžiagos geriausiai išlieka šviežiame augale.“
Pašnekovė pastebi, kad šis augalas rauginamas ar džiovinamas tik dėl maistinių savybių. Greičiausiai, daugelis prisirenka krūvas meškinio česnako todėl, kad jų tinkamumo vartoti sezonas nėra itin ilgas, trunka apie mėnesį. Tik dažniausiai nespėja jo sudoroti ir tenka išmesti.
„Kai meškinis česnakas pradeda krauti žiedukus, jo lapai nebėra tokie naudingi ir pasidaro nebeskanūs, įgauna ne tik stipresnį česnakinį skonį, bet ir stipresnį aitrumą.
Kaip ir kiekvienas augalas, jei jis jau pradeda žydėti, jis visą savo gėrį ir jėgą atiduoda žiedui, nes jo tikslas yra užauginti sėklas ir daugintis“, – pasakojo R. Subačienė.
Tad kaip jausti saiką? Žolininkė pataria įsiklausyti į savo organizmą – didelė tikimybė, kad tiek meškinio česnako, kiek prisirinkote, nė nereikia:
„Kaip ir visur – reikia saiko, net ir pačiuose sveikiausiuose dalykuose. Tai yra laukiniai augalai, prie kurių mūsų organizmai nėra labai pripratę. Mes pripratę valgyti geroje dirvoje užaugintas daržoves, kurių didžiąją dalį sudaro vanduo. Darže užaugintų morkų galime suvalgyti kelias per vieną kartą, o laukinė morkytė valgyti būtų per stipri, nebent į sriubą kaip prieskonis.
Laukinis augalas auga tokiomis konkurencinėmis sąlygomis, kad turi prikaupti labai nemažą kiekį veikliųjų medžiagų. Reikėtų vartojant, ypač žalius laukinius augalus, pagalvoti apie kiekius, apie virškinamojo trakto pripratinimą. Žmogaus savybė yra ta, kad jis nori čia, dabar, iš karto, dideliais kiekiais. Bet esminė taisyklė yra vartoti su saiku ir klausantis savo organizmo.“
Norintiems pardavinėti gresia baudos
Jei jau labai norisi kasmet vartoti šviežią meškinį česnaką, R. Subačienė pataria jo pasisodinti prie namų, kur drėgna bei yra pavėsis.
„Lietuviai tikrai turi galimybes tai padaryti. Aš jau dešimt metų rudenį dovanoju česnakiukus, kad žmonės galėtų pasisodinti.
Susiduriu su ta situacija, kad žmonės man rašo ir sako, kad jau daug kartų bandė sėti juos iš sėklų, bet nepavyksta. Su sėklomis problema ta, kad visų česnakinių augalų sėklos būna labai trumpai daigios.
Yra kas ir pavasarį parduoda sodinukus, bet problema ta, kad sodinukuose česnakas yra atidavęs visą jėgą lapams ir labai sunkiai prigyja naujoje vietoje. Kaip daugelį česnakų sodiname iš galvučių rudenį, taip siūlyčiau sodinti ir meškinius česnakus“, – pataria pašnekovė.
Užsiauginę meškinių česnakų savo kieme, galėsite mėgautis jais šviežiais kone kiekvieną dieną. Tačiau R. Subačienė primena labai svarbų aspektą – meškinio česnako negalima kasti iš natūralios augimvietės.
Be to, prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse nuo praėjusių metų numatyta, kad meškinius česnakus draudžiama parduoti, transportuoti ar laikyti norint parduoti, siūlyti parduoti augalus ir (ar) jų dalis, jeigu jie nuskinti, nupjauti, išrauti, surinkti ar kitaip paimti iš gamtos jų natūralaus paplitimo vietose Lietuvos respublikos teritorijoje.
Nesilaikantiems nustatyto draudimo, pagal administracinių nusižengimų kodeksą numatomos baudos. Asmenims jos siektų nuo 10 iki 30 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 70 iki 140 eurų.
Vis tik, nepamirškite, kad gamta sudėliota taip, kad vienus augalus keičia kiti. Gamtoje yra daugybė naudingų pavasarinių augalų, ne tik meškinis česnakas. Jie taip pat puikiai tinka sveikatos stiprinimui, paįvairina mitybą, juk ne veltui sakoma, kad saikas ir kuo įvairesnė mityba yra sveikatos pagrindas. Žolininkė išskiria savo mėgstamiausių pavasarinių augalų TOP 3, kuriuos lengvai atpažintų kiekvienas: tai dilgėlės, kiaulpienės ir garšvos.
