meškinis česnakas

Atšilus orams intensyviai pradėjo augti laukiniai pavasariniai augalai. Nemažai jų naudojama maistui, sveikatai pagerinti. Vieni mėgstamiausių – gamtoje natūraliai augančių meškinių česnakų lapai. Svarbu atminti, kad šis augalas yra saugomas, todėl neatsakingas jo rinkimas gali užtraukti baudą.

Atėjus pavasariui miškuose sužaliuoja naudingomis savybėmis sveikatai pasižymintys augalai – meškiniai česnakai. Nors daugelis skuba prisirinkti „vitaminų bomba“ vadinamų gamtos dovanų, specialistai įspėja nepamiršti ne tik saiko, bet ir saugoti jų augimvietes. Nors specialistai kasmet įspėja atsakingai rinkti meškinius česnakus, į įspėjimus reaguoja ne visi. Biržų regioninis parkas socialiniuose tinkluose pasidalino nuotraukomis, kaip atrodo suniokotos augimvietės Biržų girioje.

Netrukus po žibučių žiedų miškuose pasirodo vienas pirmųjų valgomų laukinių augalų – meškinis česnakas. Tai mums įprastų, valgomųjų česnakų giminaitis, tačiau už šiuos net iki 20 kartų vertingesnis. Kadaise meškinis česnakas net buvo įtrauktas į Lietuvos Raudonąją knygą. Šiuo metu jau nebesaugomas, tačiau tam tikri apribojimai dar išlikę. O kur jo ieškoti bei kaip naudoti pasidalinsime šiame straipsnyje.

Aplinkos apsaugos ministerija primena, kad dėl be saiko skinamo meškinio česnako lapų kyla grėsmė augalo būklei. Šis augalas prieš kelis metus buvo įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, tačiau atsistačius populiacijai nuspręsta jo nebesaugoti. Vis dėl to praėjusiais metais, stebint neatsakingą meškinio česnako rinkimą, jis įtrauktas į Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą.

Pavasarį atbundanti gamta kviečia vis dažniau išeiti į lauką ir pasimėgauti jos teikiamais malonumais – ne tik grynu oru, bet ir organizmui naudingais augalais. Jau pasirodė pirmieji meškiniai česnakai (lot. Allium ursinum), kuriuos žolininkai pataria vartoti, tačiau primena – rinkdami juos didžiuliais kiekiais galime sulaukti dienos, kai jie natūraliai nebeaugs.

Gamtininkai su siaubu stebi lietuvius apėmusią maniją naikinti vieną augalą – meškinį česnaką. Šį augalą Lietuva 60 metų saugojo ir tik prieš kelerius metus išbraukė iš Raudonosios knygos. Tada žmonės jį puolė kaip pamišę. Dėl esą ypatingų savybių meškinį česnaką iš miško pradėjo tempti maišais ir augalas vėl atsidūrė ties išnykimo riba. Šią savaitę skubiai vėl pritaikyti tam tikri draudimai ir ministerija žmones kol kas gražiuoju ragina neniokoti gamtos.

„Kartu su vyru pavasarį kasmet skubame į mišką prisirinkti meškinio česnako. Esu girdėjusi, kad jo nauda yra ypač didelė. Norėčiau paklausti, ar tikrai? Kadangi šią žolelę rekomenduoju visiems savo draugams, įdomu, ar ji tinkama visiems?“, – rašo kaunietė. Naujienų portalas tv3.lt apie meškinio česnako naudą pasiteiravo vaistažolininko, „Žolinčių akademijos“ viceprezidento ir knygų „Vaikai vaistažolių pasaulyje“ bei „Vaistažolių pasakos.

Pataria Rasa Subačienė, žolininkė Sveikatą žadančia žaluma jau nusidažė mūsų juodalksnių paunksmė – išlindo gražuoliai meškinių česnakiukų lapeliai. Meškiniai česnakai, liaudyje dar vadinami žalčio česnakais, Lietuvos miškuose reti. Jie nyksta dėl miškų kirtimo, šlaitų erozijos, augalų rinkimo maistui bei vaistams. Dabar šis augalas įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą. Auga ūksmėtuose lapuočių miškuose, mėgsta apydrėgnius, derlingus dirvožemius.