Pašnekovė taip paneigė mitus, kur sakoma, kad visa žoleles vartojimui reikėtų susirinkti iki Joninių. Moteris atskleidė, kad yra visai kita data, iki kurios raginama rinkti augalus:
„Yra toks paplitęs prietaras, kad daugumą žolelių reikia surinkti iki Joninių. Bet iš tikrųjų reikėtų surinkti iki Žolinių. Juk tik dabar kai kurios vaistažolės ir tepražysta.
Ankstėliau rinkome įvairias smulkias žoleles: plautes, kiaulpienes, veronikas, juodgalves, tramažoles. O vasarai gilėjant, žolelės didėja ir auga. Tada jau metas rinkti stambesniąsias žoleles.“
Paprastasis kietis
Pirmoji žolelė, kurią įvardija Giedrė, – paprastasis kietis. Jis šiuo metu jau žydi – pats metas prisirinkti.
Paprastasis kietis yra karčiojo kiečio, visiems žinomo kaip pelynas, brolis. Paprastasis kietis yra daug švelnesnis nei pelynas. Jo galima rasti daug kur – pilni nepjauti patvoriai“, – paaiškino žolininkė.
Moteris atskleidė, kad ši žolelė turi nemažai naudingų savybių:
„Pagal kai kuriuos pastebėjimus, tai pirmas vaistas nuo nemigos. Jie nuo jos galbūt padeda labiausiai dėl to, kad gerina virškinimą, bet nedirgina skrandžio taip kaip pelynas.
Pelyno per daug prisivartojus galime ir skrandžio opas įsitaisyti. O paprastasis kietis daug švelnesnis ir malonesnis vartoti.“
Giedrė pridėjo, kad iš paprastųjų kiečių žolės netgi nėra būtina taisyti arbatos. Galima jį vartoti ir paprastesniu būdu – tiesiog pakramtyti jo sėklytes ar jaunesnius lapelius.
Paprastoji bitkrėslė
Antrasis augalas, kuris vertas dėmesio, yra paprastoji bitkrėslė. Žolininkė visus ragina jos prisiskinti.
„Kitas svarbus rinkti augalas yra paprastoji bitkrėslė, kuri jau dabar ima žydėti (štai pernai bitkrėslės sužydėjo tik rugpjūtį, bet šiemet visi augalai sužydo net keliomis savaitėmis anksčiau).
Kol jų yra, reikėtų kasdien po vieną „sagelę“ suvalgyti. Vieną žiedelį suvalgius galima tikėtis nuostabių dalykų: ji padeda nuo parazitų, lėtina širdies ritmą, o tai gerai tiems, kurių širdelės greitai plaka“, – pabrėžė Giedrė. Keletas kaimo žmonių yra pastebėję, kad ožkų, kurios vis krimsteli bitkrėslių, visai nepuola erkės, tad gal ir žmonėms, jų pakramtantiems, taip pat veiktų, svarsto žolininkė.
Visgi moteris pridėjo, kad svarbu ir nepadauginti šių augalų, nes jie nėra tik įprasta žolelė. padauginus galima sulaukti šiokių tokių nemalonumų:
„Ji yra šiek tiek nuodinga, bet nereikia išsigąsti. Užtenka vieno žiedelio per dieną, o kai jos nužydi, tada jau ir nebevartoji – vasaros kursą būsi išėjęs.“
Paprastoji bitkrėslė yra naudinga ne tik sveikatai. Pašnekovė kalbėjo, kad taip ją galima naudoti naikinant kenkėjus bei siekiant ilgiau išlaikyti ir pagardinti mėsą:
„Prisirinkęs pasidžiausi ryšulėlių kur nors virtuvėje ar kitur sausoje vietoje ir kitam pavasariui iš jų bus galima daryti stiprų nuovirą. Juo galima purkšti visus medelius sode, visus kambarinius augalus, apsaugos nuo amarų, kirmėlių ir visokiausių parazitų.
Galime tais pačiais nuovirais grindis plauti, ir katinėlius ar šunelius išpurkšti tuo nuoviru, išsilaižys – ir parazitų neturės.
O seniau, kai nebuvo šaldytuvų, žmonės bitkrėslių žole ištrindavo visas mėsas, dešras, lašinius. Ir muselės nelįsdavo, ir ilgai mėsa negesdavo.
„Juolab kad tai yra puikus prieskonis. Mūsų šeima jau neįsivaizduoja šašlykų be šviežių, jaunų bitkrėslių lapų. Tik ne žiedais triname, o pamatiniais, švelnesniais lapais. Pripjaustome jų į mėsą, ji puikiai laikosi ir savotiško skonio duoda.“
Rausvažiedė ežiuolė
Giedrė pokalbio metu taip pat atkreipė dėmesį ir į naudingąsias sode auginamas žoleles. Viena iš jų – rausvažiedė ežiuolė, kuri puošia bene kiekvieno sodininko gėlynus.
„Ežiuolės yra labai puošnios ir jos turėtų būti kiekviename darželyje. Jos turi priešvirusinių, imunitetą stiprinančių savybių“, – aiškino pašnekovė.
Ji pridėjo, kad yra metodas ežiuolėms panaudoti, dėl kurio joks virusas daugiau namų nebelankys:
„Reikia ežiuolių galvytes nusikirpti, užpilti su degtine ir šios ištraukos po penkis lašiukus vartoti kasdien. Tada jau nebus baisios jokios virusinės ligos.“
Vaistinis šalavijas
Apie šalavijus Giedrė papasakojo ne vieną legendą. Ji tikino, kad tai – vaistas nuo visų ligų, todėl visuomet ragino jo turėti po ranka.
„Šalavijai irgi yra stebuklingas augalas! Šnekama, kad auginant sode šalaviją netgi nebūtina iš jo arbatų darytis, užtenka auginti ir, vadinasi, gyvensi šimtą ar šimtą keliolika metų.
Yra labai gražių legendų apie šalavijus. Yra pasakojama, kad jeigu šalavijo lapą įsiklosi į batą – tuomet tuos batus avėdamas gali netgi kalnus pereiti; o maro laikais yra užrašytas gan makabriškas patarimas, kaip lengviau apiplėšti mirusiųjų nuo maro namus – tereikia apsirišti nosį šalavijų lapais, ir gali eiti į tuos užkrato pilnus namus.
Yra ir patarimų viduramžių kulinarinėse knygose atgrubnagiams virėjams – jei patiekalas nepavyko, dėk į jį šalavijų “, – šyptelėjo Giedrė.
Paprastoji rykštenė
Galiausiai būtų labai gerai prisirinkti ir paprastųjų rykštenių. Tai augalas, kuris, pasak žolininkės, nėra labai išvaizdus, tačiau pasižymi galybe naudingų savybių.
„Paprastoji rykštenė šiuo metu kaip tik pradėjo žydėti. Kartu žydi ir gan išvaizdi kanadinė rykštenė, dėl kurios botanikai susiėmę už galvos, nes tai plintantis invazinis augalas, atimantis iš dirvos naudingas medžiagas, išstumiantis kitus tradicinius augalus. Tad žolininkė skatina neleisti kanadinėms rykštenėms nužydėti, pjauti, džiovinti ir taisytis arbatas.
Abi rykštenės turi panašias savybes: vartojamos esant inkstų ligoms, varyti kirmėles, skysčius, užsistovėjusią limfą“, – naudingas savybes vardijo žolininkė.
Tačiau moteris taip pat įspėjo žoleles renkančius žmones, kad svarbu jos nesumaišyti su kita žolele, kuri yra priskiriama nuodingoms:
„Reikėtų nesumaišyti jos su pievine žile, kadangi jos dažnai kartu auga ir vienu metu žydi. Pievinė žilė yra gan nuodingas augalas.
O žinote, kaip būna – va vienas vyriškis galvojo, kad prisirinko populiariųjų gauromečių, o pasirodo, kad prisirinko gaisrenų. Prisigėrė jis tų gaisrenų, širdį spaust pradėjo, bloga darytis.
Tad reikėtų, kad bent kažkas nusimanantis renkamą augalą parodytų, supažindintų, kartu dviese apčiupinėtų.“
Žolelių rinkimo taisyklės
Nors, rodos, žoleles rinkti nesudėtinga, tačiau Giedrė paaiškino, kaip jas rinkti taisyklingai. Pasak žolininkės, tai labai svarbu dėl augalų ir paties žmogaus gerovės.
„Visų pirma, labai svarbu nerauti augalų su šaknimis. Pavyzdžiui, raktažolės jau yra įtrauktos į sąrašus kaip tos, kurių negalima pardavinėti. Jas skinant tiesiog rankomis raktažolių krūmelis patempiamas, dažnai pasirauna šaknelės ir augalas ima nykti. Reikėtų turėti žirkles, sekatorių ir žinoti, kaip rinkti kiekvieną augalą. O kai kurie iš jų lūžta lengvai“, – pastebi žolininkė.
Taip pat svarbu neišrinkti visų žolelių iš lauko, nes taip sutrikdomas jų žydėjimas ir galima prarasti kitų metų derlių:
„Žolelių viename lauke galima nuskinti daugiausiai tik trečdalį. Būtina palikti augalus sužydėjimui, sėklas kitiems metams. Nenudraskykime visko, reikia proto turėdamas skinti.“
Na, ir galiausiai – žoliaujant svarbi apranga ir nusiteikimas, kurie leidžia žolelių rinkimą paversti malonia veikla:
„Rengtis reikia šviesiai ir eiti gerai nusiteikus. Pagal senas tradicijas tuo pačiu metu reiktų rinkti tik vienos rūšies žoleles. Tad prisirinkus vienų, kitų jau į pintinę nedėti.
Pagal senovišką išmintį balta apranga rodo, kad esi šviesiai ir nuotaikingai nusiteikęs. Labai gera ir praktinė balto rūbo pusė – lengviau bus pastebėti užropojusias erkes. Žoliaujant apskritai reikėtų tiesiog įprasti nuolat pasilenkti ir sau kojas apžiūrėti – bus dėl tų erkių ramiau.“
