Vaistažolininkas, VDU Žemės ūkio akademijos dėstytojas, lektorius dr. Marius Lasinskas sako, kad lietuviai yra apdovanoti vaistažolių gausa. Tad kokių augalų ieškoti dabar?
Pasiruoškite atsargų
Metas suskubti prisirinkti šliaužiančiosios tramažolės. Ji renkama žydėjimo metu, nuo balandžio pabaigos iki gegužės pabaigos, galima naudoti visas augalo dalis.
„Šis augalėlis labai gerai padeda nuo slogos, kosulio, peršalimo. Taip pat stiprina kraują, imunitetą, nes turi mikro- ir makroelementų, daug biologiškai aktyvių medžiagų: polifenolių, karotenoidų, vitaminų, kurie gali mums pagelbėti net esant plaučių uždegimui, kai nebepadeda vaistai, antibiotikai“, – šliaužiančiosios tramažolės teikiamas naudas vardijo žolininkas.
Šio augalo galima rasti daugybėje vietų – prie šiltnamių, daržuose, prie takelių, patvoriuose. Dr. M. Lasinskas pastebi, kad daugelis žmonių apie šį augalą žino, tačiau nė nenutuokia, koks jis naudingas.
„Galima gerti iš šviežio augalo pagamintas arbatas, dėti į kokteilius, salotas arba galima susidžiovinti ir turėti atsargų rudeniui bei žiemai“, – patarė pašnekovas.
Šliaužiančiajai tramažolei į kompaniją labai naudinga prisirinkti vaistinės arba tamsiosios plautės. Kaip jau sufleruoja pavadinimas, šie augalai gerina plaučių veiklą, peršalus palengvina atsikosėjimą, pasižymi priešvirusiniu ir priešbakteriniu poveikiu. Taip pat stiprina imuninę sistemą, nes turi mikro- ir makroelementų, biologiškai aktyvių medžiagų, tokių kaip karotenoidai ir polifenolių junginiai.
„Jeigu mes lygiomis dalimis sumaišysime šliaužiančiąją tramažolę su vaistine arba tamsiąja plaute, gausime nuostabią arbatą plaučių veiklai gerinti, nuo slogos, peršalimo ir bendrai organizmo būklei stiprinti“, – sako knygos „Vaistažolių pasakos. Ir sveikatos receptai visai šeimai“ autorius.
Nepraeikite pro šiuos lapus
Kone visuose soduose auga juodieji serbentai – pats metas prisirinkti jų lapų: „Jie yra labai vertingi ne tik todėl, kad turi vitamino C ir kitų vitaminų, mikro- ir makroelementų, bet ir gausiai įvairių biologiškai aktyvių medžiagų, kurios mažina uždegimą, pasižymi priešalerginiu poveikiu.“
Pasigaminus arbatą iš juodųjų serbentų lapų, triskiaučių lakišių, dirvinių arba trispalvių našlaičių žolės, plačialapių arba siauralapių gysločių lapų ir mažosios plūdenos, gausite nuostabų vaistą nuo alergijos – dr. M. Lasinskas pažymi, kad šis mišinys prilygsta cheminėms tabletėms nuo alergijos.
Prie juodųjų serbentų dažnai auga ir raudonieji serbentai, avietės, gervuogės – prisirinkite ir šių lapų. Geriausia rinkti, kai lapai yra pilnai susiformavę, jau nebeauga, bet uogų dar nėra.
Kaipgi be visiems žinomos pavasario žolelių trijulės – paprastosios garšvos, paprastosios kiaulpienės ir didžiosios arba gailiosios dilgėlės.
Garšvas geriausia rinkti, kai lapeliai dar jauni, juos galima dėti į salotas, kokteilius arba susidžiovinti ir turėti atsargų žiemai bei gerti arbatas:
„Garšva prilyginama kaip mėsos pakaitalas, nes turi aminorūgščių ir kitų medžiagų, panašių į mėsoje randamas, o jos lotyniškas pavadinimas Aegopodium podagraria rodo, kad puikiai tinka ir sergant podagra. Tai nemaloni liga, kai skauda sąnarius, didžiuliai skausmai – tokiais atvejais padeda garšva.“
Patarė, kas pravers moterims
Daugelis jau spėjo prisirinkti kiaulpienių šaknų, o dabar pats metas rinkti jų lapelius, kurie žali puikiai tinka į salotas, o džiovinti – arbatoms, žiedai yra puikus vitaminų šaltinis, kuris gerina virškinimą ir kepenų veiklą.
„Visas augalas naudingas – tikrai galima prisirinkti lapų, pasidžiovinti, kad ne tik dabar, bet ir rudeniui, žiemai turėtume atsargų organizmo švarai palaikyti, nes kiaulpienė puikiai skatina organizmo detoksikaciją – tiek šaknys, tiek žiedeliai, tiek lapeliai gerina virškinimą, atmintį“, – pasakojo vaistažolininkas.
Dilgėles, kol šios jaunos, galima vartoti su visu koteliu, paaugus iki 0,5-1 metro skinamos viršūnėlės ir pavieniai lapai, apatinių lapelių pašnekovas pataria neskinti:
„Vitaminų karalienė dilgėlė tikrai naudinga ir vyresniems, ir jaunesniems dėl savo mikro- ir makroelementų, kalcio, reikalingo kaulams ir sąnariams, kalio, reikalingo širdžiai, magnio – raumenų veiklai, B vitaminų, folio rūgšties moters organizmo veiklai. Ją tikrai reikėtų gerbti ir mylėti.“
Daugelis baiminasi, kad dilgėlės tirština kraują, tačiau dr. M. Lasinskas nuramina – ne vieną mėnesį reikėtų vartoti po du ir daugiau kilogramų dilgėlių. Jei vis tik nerimaujate, vartokite dilgėles su kiaulpienėmis, kurios turi kraują skystinantį poveikį. Arba dilgėles sudžiovinkite, taip beveik nebelieka vitamino K, kuris krešina kraują.
Moterims vaistažolininkas pataria vartoti dilgėles, lygiomis dalimis sumaišytas su baltažiedėmis arba rausvažiedėmis notrelėmis – šis mišinys atstato organizmo pusiausvyrą.
Ieškokite ir karklų, gluosnių, blindžių, žilvičių lapų – jų arbata padeda kovoti su sąnarių skausmais, uždegimu. Šie lapai naudojami kaip aspirino pakaitalas.
Nepamirškite kelių dalykų
Paklaustas, kaip paruošti surinktas žoleles atsargoms, pašnekovas sako, kad geriausia jas džiovinti natūraliai, vietoje, kurios nepasiekia tiesioginiai saulės spinduliai, patalpa turėtų būti gerai vėdinama.
Jei neturite tam sąlygų, galite džiovinti džiovyklėje – kuo aromatingesnės žolelės, tuo žemesnėje temperatūroje džiovinama. Lapai džiovinami 30-35, šaknys – 40-60 laipsnių temperatūroje.
„Jas laikyti reikėtų storasluoksniuose maišeliuose, storo popieriaus dėžutėse, arba gerai iškaitintuose stikliniuose induose, kurie apsaugoti nuo saulės šviesos, lempų.
Galima laikyti ir lininiuose ar drobiniuose maišeliuose, bet turėtų būti apsaugoti nuo kandžių ir drėgmės. Taip laikomos žolelės galios metus arba du, jeigu tai žiedai, lapai žolė, o žievė, šaknys, sėklos iki 3-5 metų, jeigu teisingai jas laikysite“, – patarė dr. M. Lasinskas.
Svarbu ir tinkamai vartoti žoleles. Jeigu vartojamos arbatos iš vienos rūšies augalo, jas gerkite septynias dienas ir padarykite trijų dienų pertrauką, arbatas gerkite du-tris mėnesius. Jeigu geriate žolelių mišinių arbatas, jas vartokite 21 dieną ir padarykite septynių dienų pertrauką, arbatas gerkite mažiausiai du-tris mėnesius:
„Pertraukos reikalingos tam, kad organizmas nepriprastų ir nereikėtų didinti dienos normos.“
Žolelių arbatos bus daug naudingesnės, jei jas gersite tuščiu skrandžiu – likus pusvalandžiui ar valandai iki valio arba praėjus valandai, dviem po valgymo. Be to, vaistažolininkas priduria, kad vaistažolės naudingos tik tada, jei rūpinatės savo sveikata – pakankamai judate ir rūpinatės sveika mityba.
Jei norite gauti visą vaistažolių teikiamą naudą, išdžiovintas jas sumalkite į miltelius akmeninėje ar medinėje grūstuvėje, blogiausiu atveju – kavamalėje ir persijokite, kad milteliai būtų kuo smulkesni.
Šaukštelį vaistažolių miltelių sumaišykite su trečdaliu puodelio kambario temperatūros vandens, puse šaukštelio aliejaus ir puse šaukštelio medaus, viską gerai išmaišykite ir išgerkite prieš pusryčius, pietus ar vakarienę – taip organizmas pasisavins visas ir vandenyje, ir riebaluose tirpias biologiškai aktyvias medžiagas.
