Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Laukus ryškiai geltonai nudažė kiaulpienės. Tad vaistažolininkas, Vytauto Didžiojo universiteto dėstytojas Marius Lasinskas ragina paskubėti ir prisiskinti šių gamtos dovanų.
Žiedai tinka švieži, šaldyti ir džiovinti. Juose gausu vitamino C ir A. 10–20 žiedelių – ir maistas, ir vaistas, bet jei padauginsite…
„Jau tualeto reiks dairytis greitai, bet kartais neblogai tą žarnyną pravalyti“, – šmaikštavo M. Lasinskas.
Bet keletas kiaulpienių žiedelių ir lapelių tikrai pagardins pavasarines salotas, naudą pajus ir organizmas.
„Dedate ridikėlį ar savo salotų, įdėkite garšvos, dilgėlės ir kiaulpienių lapelių nepamirškite, daug mineralų turi. Skatina šlapimo išsiskyrimą, bet neišvaro kalio, magnio kiaulpienės lapai“, – patarė M. Lasinskas.
„Tai – vienintelis augalas, kuris pasižymi labai stipriu detoksikuojančiu veikimu, gerina virškinimą, gerina kepenų funkciją, inkstų funkciją, pasižymi diuretiniu poveikiu“, – pabrėžė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorė Jurga Bernatonienė.
Naudingas visas augalas
Kiaulpienė, pasak profesorės, tarsi gyvybės eliksyras, naudinga visa – žiedai, stiebai, lapai, šaknys ir net sėklos. Iš kiaulpienių ruošia arbatas, užpilus, losjonus, nuovirus, ekstraktus.
„Iš kiaulpienių žiedų galima pasigaminti nuovirą, jį atšaldyti ir tai bus puiki priemonė naudoti veidui. Tepant su šituo užpilu, mes puikiai pašalinsime aknės problemas, odą atjauninsim“, – pasakojo J. Bernatonienė.
Mokslininkė dalijasi ir kraują skystinančiu receptu.
„Kiaulpienių stiebelius reikia supjaustyti 5 cm dydžio gabaliukais, ant jų išpurkšti vienos citriną, įdėti keletą šaukštų bičių medaus – tokį mišinuką palaikom tris keturias valandas ir turim puikią priemonę, kuri skystina kraują“, – teigė J. Bernatonienė.
Kalbinti gyventojai atsakė, ar semiasi energijos ir naudos iš vaistažolių:
„Kai kaime būnu, žuvis, bulvė ir kas auga ant žemės, daugiau nieko neperku.“
„Valgykit, jeigu norit. Ne ne, nevalgom. Netikiu šita nauda.“
„Mažina uždegimą, stresą nuima, menka dalelyte prisideda prie stiprėjimo.“
„Jei kraujoplūdžiai kokie, tai dilgėlė pirmi vaistai – sauja iš patvorio ir už valandos sveikas esi.“
O jei jaučiate, kad po žiemą dažniau valgyto riebesnio maisto organizmas vis dar apsunkęs, žolininkai pataria dairytis raktažolių, švento Petro rakteliais dar liaudyje vadinamų. Šios geltonžiedės padeda ir kai kosulys ar įvairūs skausmai kamuoja.
„Po žiemos, kai privalgėm cepelinų, sumuštinių ir iš organizmo reikia pašalinti toksinus, tai detoksikuoja, net nuo reumatinių skausmų, nuo migreninių skausmų, bet pagrinde nuo kvėpavimo sistemos bėdelių įvairių, palengvina atsikosėjimą, nuo slogos“, – augalo naudą vardija M. Lasinskas.
Naudingi ir juodųjų serbentų lapai, primenantys išsiilgtų uogų skonį.
„Jie gražūs, minkštučiai ir skanūs, netgi galima juos valgyti, atrodo, kad saują serbentų, saują suvalgytum. Nuo alergijų netgi padeda, stiprus priešuždegiminis poveikis“, – teigė M. Lasinskas.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.



































































































































































































































































