Labai jautri tema. Čia tik smulkmena, ką pasakė ta moteris. Esu tokių komentarų prisiklausius, kad stengiuosi neiti į šermenis. Ne tik mirusį apkalba, bet ir visą giminę išnarsto. Gal tikrai reikia karsto, kaip užsienyje arba uždaro.

Nebeturit ka rašyti žiuriu

Mes mamytę kremavome, tai babcės neteko galimybės aptarinėti velionės. Atsisveikinome prieš kremavimą tik patys, patys artimiausi, niekam neužkliuvo nei veidas nei rankos kurios man pačios nuostabiausios.

Priš 2 metus mirė mano mylimas tėvas aš verkiu iki dabar, mano seserys jau nesyki norėjo mane paguldyti i psihuške. Bet ta meilė niekada neišblės. Tiesiog galbūt žmonės pradeda nužmogėti ir nesuprasti tyrosios meilės. Tegu ilsisi ramybėje mano tėvėlis bei visi jau iškeliavusieji, tebunie jiem šilta gera ir nelaikykim jųjų stipriai jiems reikia poilsio, jie daug keliavo šiam pasaulį bei mums nesuprantame pasaulyje. AMEN

O tai reklama tokiu davatku pilna kur pavalgyt nahalevai ateina

Todėl aš savo artimiesiems nurodžiau, jog jokių parodamųjų šarvojimų. Atsisveikinimas su mirusiuoju palieka dar skaudesnius prisiminimus ir kuo daugiau apkalbų. Bendraukim kol gyvi, o bendradarbiai nėra joks pagerbimas, o tik pletkai...

Liudna ,labai liudna ir pikta del tokiu anzmogiu su ilgais liezuviais.

O mano vaikams, kurie verkė prie senelio karsto, vyro sesuo davė po 5 litus, kad verke

Labas vakaras na tikrai ne pirmas atvejis kai girdima ko kartais pagalvoji gali ir nutylėti. Aš tai buvau buvusios direktorės sūnaus pagrabe vaikinas tikrai jaunas mirė 21 ir buvo vienturtis. Aš nuėjau tikrai iš pagarbos nors jau pas jos nedirbau. Mamos skausmas neapsakomas ji šaukė kad irgi nebenori gyvent.... Aš priėjau prie jos sakiau kad yra dėl ko gyvent yra sesuo jos vaikai ir taip toliau... Ir šast ateina pensisnke kaimynė ir kad rėžė ne tai pirmi žodžiai kad užuojauta o tai cituoju 'tu nebeturi nieko'...... Man viską atėmė aš prieš kelias minutes stengiausi kad moteris turėtų kažką už ko ir dėl ko gyvent o kažkokia kaimynė kuriai matai jau nusimate saulėlydis jaunai moteriai taip pasakė.... Suprantu pensininkus bet gal tokie laikai kad reikia pagalvot ka sakai. Aciu

O prie manęs priėjusi kaimynė po tėvo laidotuvių atsisveikindama, taip suprantu komplimentą norėjo pasakyti, tarė :
Taip gražiai prie karsto paverkėk, net gražu žiūrėti.
Likau be žodžių, po jos žodžių net ir prėjus 30 m. Nesuvokiama, kaip galima sugalvoti taip.