Kalėdos jau čia pat. Daug streso jos įneša į kiekvieno iš mūsų namus?
Net neabejoju. Tik džiaugiuosi, kad į mano namus vis mažiau. Vis aiškiau suprantu, ko nenoriu daryti. Jei norime mažiau streso namuose, tai reikėtų sau atsakyti į klausimą: kokių Kalėdų norime, su kuo jas norime praleisti ir tuomet matome, koks pasiruošimas yra reikalingas.
Žinia, kad yra daug lietuvių, kurie Kalėdas specialiai švenčia ne namuose, o išvyksta kitur, kad nereikėtų tvarkyti namų. Pastebima tokia tendencija?
Statistiškai, net pas britus, iš 10 žmonių, pas 8 kažkas atvažiuoja. Tai mes irgi esame linkę kur nors išvažiuoti. Aš siūlyčiau, jeigu tikrai neturite laiko, nespėjate, turite daugybę kitų darbų, neturite kada visko suorganizuoti, išvažiuoti pas tą kitą žmogų, kuris kaip tik jaučiasi vienišas, pas kurį retai giminės atvažiuoja ir kartu su šeima aplankyti tokį žmogų, be to, visada gi galima tiesiog prisidėti, nebūtina visko užkrauti vienam žmogui.
Arba važiuoti pas tuos, kurie turėjo laiko pasiruošti.
Taip. Labiausiai tikėtina, kad tai yra mūsų močiutės. Jos turi gerą įprotį – jos žino, kas yra svarbiausia, jos žino, kaip organizuoti darbus, kaip gaminti dešimčiai žmonių, nes jos turi sukaupusios patirties. Aš sakyčiau, kad tai net gera dovana tiems vyresniems žmonėms, kurie aplamai moka daug ramiau, be streso, reaguoti į situaciją, negu mes, mamos, su mažais vaikais, visame šventiniame bruzdesy dar turinčios tobulai pasiruošti šventėms.
Nors vitrinos jau seniai pasipuošusios šventine atributika, bet mes, lietuviai, tokie žmonės, kurie mėgstam palikti viską paskutinei savaitei ir galvoti, kad viską suspėsim. Jūsų akimis, kaip turėtų atrodyti pasiruošimas paskutinę savaitę prieš šventes, kad visiems visko užtektų, ir kad būtų pilnai pasiruošta?
Paskutinę savaitę labai svarbu įvertinti savo galimybes: ar tikrai galiu ir sugebėsiu viskuo pasirūpinti, jei jau ir taip nespėjau didžiosios dalies darbų pasidaryti. Taip pat nusimatyti, kas man yra svarbiausia – dovanos ar svečių pasitikimas.
Aišku, būtų gerai turėti bent jau mini planą – papunkčiui įsivardinti: kaip aš norėčiau atrodyti per Kalėdas, kaip norėčiau jaustis per jas, nes mes, moterys, dažniausiai imamės didžiausios atsakomybės, norime viską suorganizuoti, bet pamirštame save, nes dažniausiai taip ir būna, kad šeimininkės ir prie stalo nerasime, nes ji vis dar zuja su prijuoste.
Tai tą paskutinę savaitę vertėtų pagalvoti, kaip norime jaustis: gal norime kur nors išeiti, gal pasidovanotu sau dovaną.
Aš, pavyzdžiui, dovanas dovanoti pradedu nuo savęs, pirmiausiai, nusiperku kažką, ko jau seniai norėjau, arba ekspromtu, bet tokį dalyką, kuris man tikrai yra gražus ir patinka. Ir tik tada einu pirkti dovanų kitiems žmonėms.
Antras punktas, net jei tai paskutinė minutė, visada galime paklausti, ką kiti norėtų gauti dovanų. Nereikia spėlioti ir pirkti niekučių, žmonės yra linkę mielai atskleisti, ko jiems reikia. Tai sutaupo ir laiko, ir energijos. Mes savo šeimoje padarėme taip, ant lapuko užsirašėme vardą ir tris pageidavimus, kokių dovanų norėtume. Po to, mes sudėjome visi tuos lapelius ir išsitraukėme. Vietoj to, kad dovanočiau dovanas šešiems žmonėms, padovanosiu vienam žmogui, bet gerą ir kokybišką, tokią, kokios jis tikrai nori. Tai yra pinigų, laiko ir energijos taupymas.
Giedre, pakalbėjome apie tą scenarijų, kai mes patys išvažiuojame pas kitus, o kas, jei šiemet Kalėdos pas mus? Kaip sutvarkyti namus, jeigu nieko nebespėju?
Pradėti nuo ten, kur labiausiai matosi viskas. Pirmiausiai svečiai patenka į koridorių, kai jie ten patenka, reikia suteikti jiems erdvės, kad galėtų visi kartu nusirengti ir pasidėti daiktus į atitinkamas vietas.
Tai koridoriuje reikėtų atlaisvinti vietos, pirmiausiai, išnešti visus nereikalingus daiktus, atlaisvinti spintą, prikabinti daug tuščių pakabų, kad viskas būtų paruošta.
Sutikimas yra labai svarbus procesas. Be viso to, labai svarbi yra nuotaika – su kokia mes pasitinkame savo svečius – ar mes tikrai jaučiame tą šventinę nuotaiką. Svarbu parodyti, kad Jums tikrai rūpi, kad svečiai atvyko ir Jūs tai vertinat.
Toliau svečiai keliauja link virtuvės-svetainės, tai paskutinę minutę svarbu susitvarkyti visus paviršius, patraukti visokias knygas bei žurnalus, jei neturime laiko sutvarkyti, tai bent jau išneškime, kad visur būtų palikta būtinos erdvės: dovanoms padėti, virtuvėje gaminti. Dar būtina šaldytuvą peržiūrėti, nes dažnai svečiai atvažiuoja tikrai ne su standartinio dydžio lėkštėm.
Taigi, paskutinė savaitė yra geras laikas ištuštinti savo šaldytuvą – suvartoti, ką reikia suvartoti, išmesti, kas jau nebegalioja, atsikratyti visko, kas užima reikalingą erdvę. Tai labai svarbūs dalykai – stalviršiai ir šaldytuvas. Jeigu pas Jus atvyksta daug žmonių, reikėtų pasižiūrėti, ar užtenka įrankių, ar užtenka lėkščių, ar taurės blizga, ar neturime kur nors paslėpę ir pamiršę kokio nors gražaus servizo, nes reikėtų viską, ką turime gražiausio, paruošti svečiams.
O jau likus kelioms dienoms, iššveisti tuos indus taip, kad jie blizgėtų, nes švarūs ir tvarkingi indai, irgi sukuria šventinę nuotaiką. Tai tokie maži dalykai, jie ir sukuria šventinę nuotaiką ir parodo patį požiūrį.
Vonia ir tualetas, tai tokios auksinės erdvės, kuriomis reikia pasirūpinti kuo dažniau. Kai paskutinę savaitę turime, tai reikėtų tokį gilesnį šveitimą padaryti, kad jau paskutinę dieną galėtumėm greitai apibėgti paviršius. Iš vonios reikėtų išnešti visus nereikalingus rankšluosčius, chalatus, džiaunamus apatinisu, kad paviršiai, jei įmanoma, būtų nukrauti.
Kad namai būtų jaukūs, kokie jūsų būtų pagrindiniai patarimai? Gal yra ir nieko nekainuojančių?
Šie patarimai, kuriuos pateiksiu, nieko nekainuos. Pirmas patarimas – muzikinis fonas. Ir geriau tai tegul nebūna televizoriaus fonas. Muzikinis fonas suteikia jaukumo, leidžia atsipalaiduoti.
Ir žvakės ne veltui visur parduodamos. Jei neplanuojate pirkti, peržiūrėkite stalčius, tikrai esate ne kartą gavę jų dovanų. Taig, geriausia visur, kur įmanoma, pridėlioti jų. Taip pat pagalvoti apie savo stalą, kad ir minimaliomis detalėmis, spalvomis papuošti jį.
Dar, aišku, jaukumo prideda lemputės, kad jos kažkur namie būtų padėtos – ar ant eglutės, ar kokiame nors permatome inde. Taip pat, man jauku, kai aš galiu laisvai atsisėsti ir man nereikia brautis tarp daiktų, kai galiu laisvai ilsėtis su savo vaikais ir mano akių neblško krūva nereikalingų daiktų.
Kai kurie žmonės namus puošia pirkdami daiktus, tačiau vis tiek papuošia neskoningai. Kaip išvengti tų blizgučių, kurie atrodo pigiai ir neskoningai?
Čia yra skonio reikalas. Kiekvienais metais parduotuvės mums siūlo tam tikras spalvas, papuošalus, taip priversdamos mus susimąstyti, kad gal tas daiktas, pirktas praeitamet, jau nebemadingas ir pasenęs, todėl mes pradedam galvoti, kad reikia būtinai viską pakeisti ir, aišku, tai kainuoja daug pinigų ir energijos, o tada mes namie turime vis daugiau ir daugiau blizgučių.
Aš, pavyzdžiui, paprašau savo anytos, kad pasidalintų savo papuošimais, kuriuos ji jau kaupia 30 metų. Aš manau, kad kiekvienas iš mūsų galime rasti pas savo tėvus, senelius kažką gražaus ir brangaus, kas nesensta.
Mes šeimoje su vaikais išsirenkam apie 10 žaisliukų, kurie labiausiai man patinka, kas nesensta, dažniausiai tai susiję su medžiu, o tų blizgių kamuoliukų aš nemėgstu, nes žinau, kad kitais metais jie jau bus nebemadingi.
Norisi tokios eglutės, kuri nerėžtų akių, būtų švelni, kad į ją būtų miela žiūrėti. Siūlau atsispirti tai pagundai pirkti naują kolekciją, nes manau, kad visi turime galimybę originaliai papuošti eglę ir su tuo, ką jau turime namuose.
Mes vaikystėje, kai neturėdavom žaisliukų, eglutę puošdavom saldainiais, kuri gražiai žibėdavo, o be to, galima vėliau tą saldainį ir suvalgyti. Ir visokie kitokie gali būti žaisliukai: kankorėžiai, cinamono lazdelės, džiovintos aplesinų skiltelės.
